Seniausios rašytiniuose šaltiniuose minimos Lietuvos gyvenvietės vietoje ant Apuolės piliakalnio (Skuodo raj.) praeitą savaitgalį kaip senovėje žvangino ginklais baltai ir vikingai, atgimė archajiniai amatai, muzika ir linksmybės.
Ketvirtą kartą čia vyko Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų šventė „Apuolė 854”. Joje dalyvavo apie 200 gyvosios istorijos entuziastų – karių, amatininkų, muzikantų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos.
Nors ir gūdžioje provincijoje vykstantis, konkuruojamas kitų tuo pat metu vykusių didelių festivalių, pats didžiausias Pabaltijo šalyse, unikalus gyvosios istorijos renginys šiais metais sulaukė itin didelio būrio žiūrovų. Smalsuoliai susirinko ne tik iš Skuodo rajono, bet suvažiavo ir iš didmiesčių – Klaipėdos, Kauno, Vilniaus.
Festivalio organizatorius Senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakai” viršaitis Arūnas Bogvilionis pastebėjo, kad senovinės kovos tampa vis populiaresnės.
„Žmonės ištroškę muštynių, kraujo. Stebi mūsų kariūnus kaip boksininkus ir karybos klubai sparčiai plečiasi. O štai Rusijoje istorinis fechtavimasis jau paskelbtas sporto šaka. Tiesa, ten ir rekonstrukcinės istorijos judėjimas gyvuoja 20 metų ir jo entuziastų žymiai daugiau”, – pasakojo A. Bogvilionis.
Lietuvoje rekonstrukcinės istorijos judėjimas prasidėjo prieš 10 metų. Senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai” – jo pradininkai. Šiuo metu mūsų šalyje yra 4-5 istorinių kovų klubai. Dauguma jų koncentruojasi Vilniuje. „Vilkatlakai” turi filialus ir Kaune bei Klaipėdoje.
„Iš pradžių buvome tik nedidelė, uždara grupė. Pabandėme atgaivinti senuosius baltų karybos būdus, amatus. 2000-aisiais metais pirmą kartą senovės baltų kovas pademonstravome viešai ir pradėjo mus kviesti į daugelį švenčių, paskui patys suorganizavome savo festivalį Apuolėje, nuolat rengiame išgyvenimo žygius gamtoje įvairiais metų laikais. Atsiranda vis daugiau norinčių prie mūsų prisijungti, tačiau ne visi išsilaiko, mat vien autentiški kario drabužiai ir amunicija kainuoja apie 10 tūkstančių litų. Mums šis užsiėmimas – ne hobis, o gyvenimo būdas”, – pasakojo A. Bogvilionis
Anot pokalbininko, rekonstrukcinės istorijos renginiai labai šiuo metu labai populiarūs Europoje. Orientuojantis į jų grafiką parinkta Apuolės festivalio data, kad būtų galima pasikviesti svečius iš kaimyninių šalių. Tačiau tuo pat metu Lietuvoje vykę keli panašios pakraipos muzikos festivaliai perviliojo iš Apuolės autentiško folkloro atlikėjus.
„Lietuvoje autentiško folkloro grupių – tik keletas ir tos pačios tokios „žvaigždės”, kad koncertuoja tik už didelius honorarus. Mums talkindavo latviai, tačiau šiais metais ir juos paviliojo”, – festivalio organizaciniais sunkumais pasidalino Apuolės festivalio lyderis.
A. Bogvilionis prasitarė, kad rengdamas „Apuolės” festivalį susiduria ir su provincialaus mąstymo kliūtimis. „Anksčiau čia vyko tik gegužinės, Joninės ir žolinės. Mūsų tarptautinis festivalis – visai kito masto. Vietiniai valdininkai iki galo nesuvokia jo unikalumo ir svarbos. Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų šventė Apuolėje – unikali tuo, jog mes skiriame labai didelį dėmesį autentikai. Tai didžiausias tokio pobūdžio renginys Pabaltijo šalyse. Jo plėtra priklauso nuo finansavimo. Pernai Europos Sąjungos fondai skyrė lėšų mūsų projektui, pagal kurį ketinome pastatyti simbolinius Apuolės pilies vartus, ties kuriais vykstantys mūsų mūšiai atrodytų realistiškesni, tačiau Skuodo rajono savivaldybė skirtų lėšų neįsisavino”, – sakė baltų kovų brolijos „Vilkatlakai” viršaitis.
Vis dėlto renginio organizatorius tikisi, kad kitais metais jau penktasis festivalis bus dar didesnis, viliasi vėl sulaukti Apuolėje tikrų vikingų palikuonių iš Skandinavijos šalių.
„Nesivaikome populiarumo, sąmoningai šį festivalį rengiame vietovėje, kuri yra toli nuo pagrindinių kelių ir miestų. Mūsų šventa misija – kelti provincijos kultūrinį lygį. Visi festivalio dalyviai atkreipė dėmesį, kad čionykščiai žmonės visai kitaip, atvirai ir nuoširdžiai, priima mūsų renginį. Pernai pastatytą laikiną areną karių kovoms šiemet atradome puikiai išsaugotą, nors ant piliakalnio vyksta ir gegužinės, ir kitokios šventės. Tai reiškia, kad vietiniai priima šį renginį kaip savastį. Dar vienas teigiamas poslinkis yra tai, jog kelios turizmo agentūros įtraukė Apuolės piliakalnį ir konkrečiai mūsų festivalį į savo programas turistams”, – savo mintimis po apie Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų šventės „Apuolė 854” dalijosi A. Bogvilionis.