Slūgsta džiaugsmo banga, kuri užliejo Lietuvą, kai mūsų šalies studentų krepšinio rinktinė pirmą kartą iškovojo Tailande vykusios universiados čempionų vardą. Istorinio įvykio liudytoju pačiame epicentre buvo ir rinktinės direktorius, klaipėdietis Algimantas Vaišnora.
Tradicinė bėda
– Gerbiamas Algimantai, ar dažnai teko susidurti su įvairiomis bėdomis, spręsti klausimus?
– Išvyka į Studentų vasaros žaidynes – universiadą – man buvo lyg egzaminas debiutuojant rinktinės direktoriaus pareigose. Tačiau viskas buvo beveik sklandu, neteko šokdinti žaidynių organizatorių.
– Tačiau kažkas buvo, jei sakėte „beveik”?
– Kiek žinau, krepšininkai dažnai viešbučiuose gauna kambarius su standartinėmis lovomis, kurios joms yra per trumpos. Su tokia bėda aukšti vaikinai susidūrė ir žaidynėse. Kai paprašėme, organizatoriai beregint sureagavo ir atvežė priedų prie lovų.
Ir pirmąsias rungtynes su amerikiečiais mes buvome priversti žaisti kitoje salėje, nes rengėjai taip išblizgino parketą, jog buvo slidu lyg išvaškuota. Per apšilimą kartu su varžovais pareiškėme, kad neįmanoma žaisti – važiavome į kitą salę, o rungtynės prasidėjo dvejomis valandomis vėliau.
Būtų keista reikšti pretenzijas tajams, kad buvo karštas ir tvankus oras. Nors studentų bendrabučiuose kondicionieriai dirbo visą parą, tačiau tik išėjus į lauką gana greitai būdavai nuo prakaito šlapias.
Didžiulis universitetas
– Tad kokios gyvenimo sąlygos buvo pasiūlytos žaidynių dalyviams?
– Buvome apgyvendinti Tamasato (Thammasat) universiteto, kuriame studijuoja apie 20 tūkstančių studentų, teritorijoje esančiuose bendrabučiuose.
Universiteto teritorija – įspūdinga. Ko gero, Klaipėdoje ji užimtų plotą nuo Danės upės iki Jūrininkų prospekto. Joje yra viskas: mokymo įstaigos, bendrabučiai, bibliotekos, parduotuvės, keli sporto rūmai, stadionai, parkai, fontanai, vandens telkiniai. Žodžiu, miestas mieste.
Nieko keista, jog universitetas sutalpino 12 tūkstančių sportininkų ir delegacijų narių iš 159 valstybių.
Lietuvos delegacija, kurią sudarė apie 50 žmonių, buvo apgyvendinta viename pastate kartu su kanadiečiais.
Kambariuose krepšininkai gyveno po du. O dviejų kambarių, kurie buvo sublokuoti, gyventojai turėjo vieną dušą, kriauklę ir tualetą. Patalpos buvo tvarkingos, tačiau nesimatė, kad jose neseniai būtų buvę dažytojai, meistrai. Tiesa, kambarius jungiančiame hole buvo labai tvanku, nes nebuvo kondicionierių.
Kambariuose buvo po televizorių. Norintys kompiuterių, sportininkai turėjo eiti į kompiuterių svetaines.
Savanoriams – atrakcija
– Ar sklandžiai vykdavote į varžybas ir treniruotes, grįždavote iš jų?
– Rinktinei buvo skirtas mikroautobusas. Šiaip po teritoriją zujo įvairi technika: sunumeruoti maršrutiniai autobusai, atvirlangiai autobusiukai, kuriuos mes vadinome „tuktukais”. Pastaraisiais mums labiausiai patikdavo riedėti, nes vėjelis šiek tiek gaivindavo keleivius.
Mūsų delegacijai buvo priskirti maždaug aštuoni studentai – savanoriai. Angliškai mokėjo tik du. Susidarė įspūdis, kad jiems padėti mums buvo pramoga. Juokaudavome tarp savęs, jog aštuoni pagalbininkai, kurie mūsiškiams žaidėjams buvo vos ne iki pilvo, vieną darbą dirba: vienas lagaminą pakelia, kitas – paneša, trečias – priima, ketvirtas – padeda.
Apskritai, jie mums padėjo, nes savanoriai tajų kalba vairuotojams paaiškindavo, kada ir kur mums reikia važiuoti.
Klastingos valandos
– Ar atskridus į Tailandą, teko aklimatizuotis?
– Gerai, kad mes atskridome anksčiau – prieš penkias dienas iki pirmųjų rungtynių. Kol pripratome prie keturių valandų skirtumo ir visai kitokio klimato – vargome. Kas tos keturios valandos, atrodo? Tačiau turėjome priprasti eiti miegoti 19 val. Lietuvos laiku, nes varžybos prasidėdavo 6 val. mūsų laiku. Jeigu būtume ėję miegoti, kaip įpratę namie, tai į varžybas būtume turėję keltis po kelių valandų miego.
Pavyzdžiui, septinkovės čempione tapusi Viktorija Žemaitytė rungtyniauti pradėdavo, kai Lietuvoje buvo 5 val.
Finale su serbais žaidėme 8 val. Lietuvos laiku, o dėl bronzos kovoti komandos pradėjo net 6 val.
Maisto – iki soties
– Ar Lietuvos milžinams užteko maisto?
– Valgykla pradėdavo dirbti nuo 6 val., o duris užverdavo apie 24 val. Maisto buvo sočiai. Daugiausiai buvo vištienos, jautienos ir jūros gėrybių. Ar skanu? – tai jau kiekvieno asmeninis reikalas.
– Tikriausiai sutiksite, kad studentai ne vien tik apie sportą ir maistą žaidynėse galvojo. O linksmų studentiškų „vakaruškų” ar buvo?
– Kiekvieną dieną ir vakarą pagrindinėje studentų miestelio aikštėje kas nors iš tajų save pristatydavo, skambėdavo įvairiausia muzika, pasirodydavo margaspalviai šokėjai. Tačiau 22 val. viskas nutildavo.
Buvo atskiras sporto kaimelis, kuriame užsieniečiai galėjo susipažinti su nacionalinėmis Tailando sporto šakomis.
Pergalinga eisena
– Grįžkime į krepšinio aikštelę ir prisiminkime mūsų pergalingą žygį.
– Jau pirmosiose rungtynėse su amerikiečiais šventėme lengvą pergalę – 97:63. Dar lengviau laimėjome ir prieš kitus pogrupio varžovus – Angolos krepšininkus – 102:52.
Kitame etape sutriuškinome kinus – 125:63, o nieko nelemiančiose rungtynėse įsigudrinome pralaimėti turkams – 89:100. Šios nesėkmės nemačiau, nes kitoje salėje filmavau serbų rungtynes, todėl priežasties, kodėl pralaimėjome, negaliu pasakyti.
Ketvirtfinalio kova su rusais mums irgi prasidėjo šaltu dušu. Po pirmo kėlinio varžovai pirmavo net 18 taškų skirtumu. Pirmąjį ketvirtį rusams, ką jie darytų, viskas sekėsi: iš kur mestų – vis taikliai. Suprantama, kad taip sektis visą laiką negalėjo. Po didžiosios pertraukos sugebėjome pavyti varžovus ir švęsti pergalę – 79:70.
Pusfinalyje teko susiremti su kaimynais – kanadiečiais. Visą laiką pirmavę, mes iškovojome sėkmę – 79:64.
O finalą su serbais galėjo matyti visi Lietuvos krepšinio aistruoliai. Galbūt dėl ankstyvo laiko mes žaisti pradėjome tarsi miegodami, tačiau kuo toliau, tuo labiau buvome aktyvesni. O ketvirtąjį kėlinį neliko abejojančių mūsų pergale. Sėkmė labiau nei įtikinanti – 85:66.
Pranašingas šūkis
– Tad Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidento Rimanto Cibausko žodžiai, kad „būsime stipriausi pasaulyje” išsipildė?
– Spręskite patys. Iki šiol mūsų studentai universiadose buvo aukščiausiai pakilę į ketvirtą vietą. Prisiminkime, pradėjus R.Cibauskui vadovauti Lietuvos studentų krepšiniui, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto krepšininkai du kartus – pernai ir šįmet tapo Europos čempionais, o Tailande mes įrodėme, kad esame stipriausi ir planetoje.
– Ar surengėte pergalei skirtą vakarėlį?
– Šventę perkėlėme į Lietuvą. Aukso medaliais pasidžiaugėme praėjusį savaitgalį. O kai parskridome, tiesiai iš Vilniaus oro uosto vykome pas šalies Vyriausybę, kur ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas mus priėmė.
Karalienės gimtadienis
– Kas dar įstrigo atmintin iš kelionės į Tailandą?
– Tai, kad viskas buvo uoliai saugoma, tikriausiai, niekam – nenaujiena. O štai pamatyti, kaip Tailandas šventė savo karalienės Sirikit gimtadienį – tiesiog pasisekė. Tris dienas vienoje iš aikščių žmonės buvo veltui vaišinami. Šioje šalyje karalius ir jo šeima – tiesiog dievai.