Mūsų šalyje veidrodžiai į namus atkeliauja dažniausiai tam, kad atliktų savo tiesioginę paskirtį, tačiau daugelyje kitų šalių jie jau tapo ir labai svarbi interjero detalė.
Bendrovės „Vakarų pusė” direktorius Haroldas Kovsas atkreipia dėmesį, jog stiklą pamėgusių italų ar prancūzų namus puošiantys įmantriausių formų veidrodžiai tiesioginei funkcijai kartais net ne visai ir skirti. Atspindžiais interjere žaidžia iš atskirų veidrodėlių sudėliotos širmos, į vieną ar kitą pusę gaubti veidrodžiai, dabar populiarūs atremiami į sieną ar laužytų konstrukcijų, statomi ant grindų.
Naujas dalykas – veidrodis su į jį įmontuotu skystųjų kristalų ekranu – galima žiūrėti televiziją, filmus ir panašiai. Buityje toks ypač patogus vonioje, nes, pavyzdžiui, skutantis galima kartu ir žiūrėti žinias.
Mėgstantiems senovę – facetuotas
Įsigyti palmės lapo formos veidrodžio, ko gero, nepavyktų, tačiau formų įvairovė vis dėlto yra gana didelė. Anot H. Kovso, pavyzdžiui, apvalus veidrodis padeda „pabėgti” nuo statybų broko. Nedidelėje patalpoje – kad ir vonioje – pakabinus stačiakampį veidrodį iškart išryškėja sienų nelygumas. Tokiu atveju vienintelė išeitis – apvalus arba elipsės formos veidrodis.
Veidrodžiai gali būti ne tik skaidrūs, bet ir bronziniai, žalsvi, pilki, seno aukso spalvos.
„Jeigu norite atrodyti kaip iš soliariumo, pirkite rudą veidrodį”, – siūlo bendrovės „Stiklita Klaipėda” vadybininkė Aira Dunčytė.
Vis dėlto, anot jos, tonuoti labiau mėgstami kavinėse, o vonios ar kitiems kambariams dažniausiai renkamiesi paprasti, skaidrūs.
Veidrodžiai gali būti ir įvairiai apdirbti bei dekoruoti. Mėgstantiesiems senovinį interjerą A. Dunčytė patartų rinktis facetuotą, t. y. nuožulniais kampais. Į rėmus įdėtas facetuotas veidrodis atrodo lyg būtų senovinis.
Gana populiarus yra matinimas. Jis gali būti daromas tiek iš blogosios, tiek iš gerosios pusės. Iš gerosios pusės matintas veidrodis, anot A. Dunčytės, nelabai tiktų voniai, nes yra teplesnis.
Gražiai atrodo iš blogosios pusės kvadratais ar kitomis geometrinėmis figūromis matintas veidrodis, kai po juo montuojamas šviestuvas. Ir patogu, ir gražu, kai šviečia veidrodžio kraštai.
Dekoruoti veidrodį galima ne tik matinant, bet ir graviruojant, klijuojant įvairių spalvų stiklo sagutes arba facetuotas detales, raštuotą stiklą. Įdomiai atrodo ant veidrodžio klijuojamas kitas veidrodis.
Veidrodžio briaunos gali būti šlifuojamos – tada būna matinės, poliruojamos arba tiesiog bukinamos.
Beje, anot H. Kovso, klaipėdiečių skonis nuo vilniečių ar kauniečių gana ženkliai skiriasi. Pastarųjų miestų gyventojai nevengia dekoro, blizgučių, o mūsų krašte labiau mėgstami dideli, skaidrūs veidrodžiai be nereikalingų detalių.
Klijuoja į plyteles
Anot A. Dunčytės, dažnai domimasi, kaip veidrodį kabinti. Būdų yra nemažai. Vienas iš jų – klijuoti. Paskutiniuoju metu populiaru veidrodį klijuoti į tarpą tarp plytelių.
„Jeigu plytelės yra 6 mm storio, veidrodis klijuojamas ant silikono, o jei storesnės, siūlome pirmiausia klijuoti reikiamo storio stiklo juosteles. Standartinio veidrodžio storis yra 4 mm, nors pagal poreikį galime pagaminti ir 5 mm”, – sakė A. Dunčytė.
Galima gręžti kiaurymes ir taip pakabinti, tačiau jei veidrodis didesnis nei 50X50 cm ar 50X70 cm, vadybininkė to nerekomenduotų.
Veidrodžiams kabinti taip pat naudojami specialūs laikikliai arba pakabinimo elementai.
Prie veidrodžių arba po jais galima kabinti ir įvairaus stiklo arba veidrodines lentynėles.
Veidrodis – tai stiklo lakštas, padengtas sidabro ir trimis apsauginiais lako sluoksniais. Jiems laikyti rekomenduojamos sausos, neužterštos żalingomis cheminėmis medžiagomis laikymo sąlygos. Tiesa, anot H. Kovso, šiuolaikiniai veidrodžiai nebėra tokie „jautrūs”, kaip senieji, kuriuos šaltose ir drėgnose patalpose arba valant netinkamomis cheminėmis medžiagomis nusėdavo dėmės. Vis dėlto veidrodžio briaunos, kur „susiduria” visos medžiagos, iš kurių jis pagamintas, nėra taip gerai apsaugotos.