Mokslo, blaivybės ir gedulo diena

Įteisintas draudimas prekiauti svaigiaisiais gėrimais rugsėjo 1-ąją neabejotinai taps vienu labiausiai apkalbamų įstatymų, nors buvo priimtas tyliai ir su niekuo nepasitarus.

Idėjos autorius Seimo narys Edvardas Žakaris ir pats netiki, kad ta viena diena ką nors pakeistų sprendžiant girtavimo problemą, tad tai dar labiau piktina verslininkus: parlamentarams įstatymo priėmimas tekainavo rankos pakėlimą, o jiems kainuos pinigus. Tiesa, dalis verslininkų jau turi planą, kaip nesudaryti klientams nepatogumų.

Į Alkoholio kontrolės įstatymą įtrauktas punktas, draudžiantis prekiauti alkoholiniais gėrimais kiekvienų metų rugsėjo 1 d., artėjant šiai datai, ėmė kelti visuotinį ažiotažą. Nors jis neva skirtas prisidėti prie kovos su alkoholizmo problema, verslininkai, pedagogai bei ekonomikos ekspertai linkę manyti, kad šįsyk tam buvo pasirinkta ne pati tinkamiausia forma.

Ir vis dėlto, nors draudimas priimtas 2006-ųjų lapkritį, šiomis dienomis – likus mažiau nei dviem savaitėms iki Mokslo ir žinių šventės – dar ne visi kalbinti prekybos ir viešojo maitinimo sektorių atstovai žinojo apie galiojantį draudimą ir tikslinosi, ar tai nesąs prasimanymas.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė apie draudimą sužinojo vos prieš porą mėnesių.

„Ir visiškai atsitiktinai – gilindamiesi į kitus dalykus pastebėjome naująjį punktą, kuris buvo priimtas kaip reta tyliai – apie tai nebuvo nei viešai diskusijų, nei tartasi su verslininkais, – pastebi E. Šiškauskienė.

– Apie tai pusė Lietuvos tikriausiai iki šiol nežino – juk asociacijai priklauso ne visos šalies kavinės ir viešbučiai. Todėl man būtų labai įdomu, ką pasakytų šią pataisą įregistravę ir už ją balsavę parlamentarai. Gal jie žino, kaip netikėtą „blaivybės dieną“ pristatyti viešbučiuose viešintiems užsieniečiams? Ką daryti žmonėms, planavusiems vestuves ar jubiliejų? Kodėl šeima, ketinusi mokslo metų pradžią atšvęsti vakariene su vynu kavinėje, turi pasijusti priverstinai tapę blaivybės draugijos nariais? Verslininkams tai – gedulo diena.“

E. Šiškauskienė sakė sieksianti, kad pataisa būtų vėl koreguojama arba atšaukta. „Tai užims mažiausiai pusmetį… Taigi bus gerai, jeigu iki kitų metų rugsėjo 1-osios pavyks pakeisti susidariusią situaciją“, – sakė pokalbininkė.

Metų idėja

„Dėl vienadienio draudimo niekas nebankrutuos. O komercinių struktūrų priešiška pozicija – natūrali. Tačiau kažkodėl, kai girti vaikai šlaistosi gatvėje, tos struktūros priešiškumo šitiek aktyviai nereiškia“, – sako radikalią idėją pernai rengiant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas pateikęs Seimo narys socialdemokratas Edvardas Žakaris.

Parlamentaras sako manantis, kad Mokslo ir žinių dienos nedera švęsti apsikabinus butelį. „Žinoma, ši viena diena girtavimo problemos neišspręs. Tačiau kas apskritai daroma, kad ji būtų išspręsta? – retoriškai klausė politikas. – Manau, punktas svarbus ir vertingas tuo, kad jo tikslas – sukelti diskusijų ir atkreipti visuomenės dėmesį į problemą.“

E. Žakaris neatmetė minties, kad įstatymą galbūt vertėtų pakoreguoti – pavyzdžiui, draudimą taikyti tik parduotuvėms, o ne kavinėms.

Parlamentaro teigimu, draudimo idėja priklausanti ne jam. E. Žakaris, šiaulietis, sako įgarsinęs savo gimtajame mieste praėjusiais metais iškeltą sumanymą.

Tąkart Šiaulių miesto savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos siūlymas rugsėjo 1 d. uždrausti mieste prekiauti svaigalais buvo užprotestuotas verslininkų ir visiškai jo įgyvendinti nepavyko, – sakė Šiaulių Savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėja Jolanta Stirbienės.

Tačiau šiemet rugsėjo 1-ąją miestas pasitiks ne tik su įstatymo vėliava: šiauliečiai rengia daug prevencinių pramoginių renginių moksleiviams, kurių leitmotyvas – atitraukti jaunąją kartą nuo bet kokių minčių apie alkoholio vartojimą.

Beje, iniciatyva uždrausti prekybą alkoholiu rugsėjo 1-ąją pelnė Šiaulių miesto savivaldybės „Metų idėjos“ premiją.

Rengs patikrinimus

Draudimo priėmimas parlamentarams atsiėjo rankos pakėlimą, o prekybininkams kainuos pinigų, – karčiai šmaikštauja patys verslininkai. Vis dėlto su įstatymu geriau nejuokauti. Juoba kad naujojo reikalavimo nesilaikysiančioms įmonėms gresia 500-2000 Lt dydžio baudos.

Anot Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus Česlovo Balsio, jų specialistai rengs patikrinimus, kaip įmonės paiso draudimo. Šie bus atliekami ir po rugsėjo 1-osios.

Edukacinėms-prevencinėms priemonėms, pokalbininko teigimu, lėšų nėra skirta. „Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad socialinė reklama turi labai mažą poveikį. Pavyzdžiui, akcija „Stop karui keliuose“ vyksta beveik pusmetį, o žuvusiųjų skaičius per šiuos metus išaugo apie 10 proc.“, – sakė Č. Balsys.

Kalbinti didžiųjų prekybos tinklų „Maxima LT“, „Norfa“ bei „Rimi“ atstovai sakė, kad rugsėjo 1-ąją kompiuterinės sistemos parduotuvėse bus suprogramuotos taip, kad alkoholinių gėrimų paprasčiausiai nebus galima nuskaityti.

„Mums beliko džiaugtis, kad rugsėjo 1-ąją jokių privačių pokylių mūsų restoranuose nebuvo užsakyta. O iš kolegų girdėjau, kad tokius renginius teko perkelti į kitą dieną“, – sakė viešbučio „Klaipėda“, kuriame veikia keli restoranai, klubas ir kt., marketingo vadovė Vilija Gedgaudaitė.

Dar viena iš anksto neapgalvota įstatymo subtilybė – kad draudimas įsigalioja naktį iš rugpjūčio 31-osios į rugsėjo 1-ąją. Taigi penktadienio naktį linksmybių įkarštį lankytojams gali aptemdyti žinia, kad alkoholinių gėrimų jie negausią iki kito vidurnakčio.

Apdairūs verslininkai jau dabar ragina klientus rezervuotis staliukus ir gėrimus penktadienio vakarui, sumokant iki 24 val. O šeštadienį planuoja pradėti darbą nakties vidurį, kai rugsėjo 1-oji persiris į 2-ąją, arba tik tuomet pradės registruoti užsakymų sumas kasoje.

Vertina skeptiškai

Tuo tarpu net ir ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas abejoja, kad svaigiųjų gėrimų prekybos ir vartojimo ribojimai galėtų išspręsti girtavimo ir avaringumo bėdas.

Jis skeptiškai įvertino dar vieną Seimo nario Antano Matulo siūlymą uždrausti automobilių salone gerti alkoholį ir vežtis atidarytus alkoholinių gėrimų butelius, nustatyti griežtesnę tvarką prekybai alkoholiu. Premjero nuomone, šios priemonės greičiausiai nebūtų veiksmingos, nesama ir mechanizmo, kaip kontroliuoti jų įgyvendinimą. Premjeras pažymėjo, kad draudimais girtuokliavimo problemą bandyta spręsti sovietmečiu, naudojant represinį aparatą, bet tai neatnešė teigiamų rezultatų. Todėl, G. Kirkilo įsitikinimu, alkoholizmo problemai spręsti būtina imtis įvairių kompleksinių priemonių. Vyriausybės vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad draudimai gali tapti nelegalios alkholio gamybos, kontrabandinės prekybos ir vartojimo prielaida.

„Kas norės – pasirengs iš anksto“

Stasys RUIBA, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius

Tokį draudimą galima apeiti. Veiksmingai kovoti su girtavimo problema, manyčiau, galima tik nuosekliai ugdant žmogų nuo darželinuko iki pensinio amžiaus, vykdant kryptingą šios srities politiką, formuojant atitinkamą visuomenės nuostatą. Vienos dienos akcija problemos neišspręs. Juk gėrimų gali nusipirkti dieną prieš.

„Priešingas efektas“

Eglė MACKUVIENĖ, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė

Įteisinant draudimą, vadovautasi netinkama ekonomine prielaida – neva pasiūla lemia paklausą, o gamyba, prekyba ir reklama skatina vartoti. Iš tiesų, yra atvirkščiai. Alkoholio pasiūlos apribojimas nėra ta priemonė, kuri galėtų sumažinti žmogaus poreikį jį vartoti. Pernai, parlamentarams parengus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus ir papildymus, instituto specialistai juos išnagrinėjo ir pateikė savo pastabas Seimo Ekonomikos komitetui, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta.

Toks draudimas niekaip negali prisidėti prie alkoholio vartojimo mažinimo, nes 1) alkoholio galima nusipirkti ir kitą dieną; 2) pažeidžiamos daug didesnės dalies žmonių teisės įsigyti alkoholio; 3) pažeidžiamos pardavėjų teisės parduoti alkoholį; 4) pakanka užtikrinti tinkamą jau esamų nuostatų įgyvendinimą tam, kad šią dieną gatvėse nepilnamečiai nevaikščiotų gatvėmis neblaivūs.

Šios akcijos efektyvumas, kalbant apie parduoto ir suvartoto alkoholio kiekio mažinimą, yra vienkartinis. Šiemet, ko gero, bus žmonių, kurie tą dieną sumanę nusipirkti gėrimų, to padaryti negalės dėl draudimo ir taip alkoholio įsigijimas ar suvartojimas iš dalies kris. O kitąmet žinodami draudimą jau rengsis iš anksto. Toks ribojimas gali būti net paskata įsigyti gėrimų keliomis dienomis anksčiau ir daugiau – neva „gal prireiks“.

Seimui ši vadinamoji viešoji akcija nekainavo nieko. Užuot skyrę laiko ir pastangų alkoholizmo priežasčių analizei, numatytų draudimų efektyvumo vertinimui, prevencinėms priemonėms, skirtoms vertybių ir požiūrio į sveiką gyvenseną formavimui, jie pasirinko populistinę priemonę – įstatymo korekciją. Tuo metu daugybė veiklų – nuo viešbučių, viešojo maitinimo, renginių organizavimo verslo bei prekybos iki šeimos vakaro – dėl šios pataisos apsunkinama ir sutrikdoma.

Šiemet, ko gero, bus žmonių, kurie rugsėjo 1-ąją sumanę nusipirkti gėrimų, to padaryti negalės dėl draudimo, tačiau kitąmet jie tam jau rengsis iš anksto, ir tai netgi gali būti paskata įsigyti gėrimų keliomis dienomis anksčiau ir daugiau – gal prireiks

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.