Dėl nelaimės kaltas radaras

Lenkijoje aiškinamasi, kas kaltas, kad poilsiavę prie Didžiųjų Mozūrų ežerų žmonės nebuvo įspėti apie artėjantį škvalą.

Netikėtai kilusi smarki audra Didžiuosiuose Mozūrų ežeruose nusinešė mažiausiai trijų žmonių gyvybes, aštuonių – dar ieškoma. Mikolajkų uosto apsaugos darbuotojas Stanislawas Rudzkis pasakojo, kad maždaug 15 val. 10 min. staiga pasidarė tamsu kaip naktį. „Vanduo ežere tarsi užvirė. Pakilo toks vėjas, kad nebuvo galima išsilaikyti ant kojų. Laivai buvo vartomi kaip degtukų dėžutės”, – sakė jis.

Škvalo pasekmės tragiškos. Mikolajkų ežere nuskendo 5 metų vaikas, 50 metų moteris ir 22 metų vyras, irklavęs kajaką. Vienas sunkiai sužeistas žmogus tebėra Gižicko ligoninėje, kitų aštuonių tebeieškoma.

Gelbėjimo darbai truko visą naktį ir vyko keturiose vietose, ties Pisku, Vegorževsku, Mragovsku ir Gižicku. Gelbėtojai kartu su policininkais buriuotojų ieškojo ir Šniardvos ežere. Kisajno ežere prie Gižicko iš vandens pavyko ištraukti 6 žmones – apsivertusios jachtos įgulą.

Aiškinamasi, kodėl žmonės nebuvo įspėti apie artėjančią audrą. Vaivada pranešimus apie pavojų išsiuntinėjo likus pusei valandos iki škvalo. Ji informaciją iš sinoptikų gavo 20 minučių anksčiau. Apie tai, kad Mozūruose kils audra, Olštyno radijas gavo pranešimą 6 val. ryto, tik tas pranešimas nepranašavo jokio pavojaus. Sinoptikai informavo apie „debesuotumą vietomis ir trumpas liūtis, silpną ir vidutinio stiprumo vėją, vietomis sukelsiantį smarkesnę audrą”.

9 val. toks pats pranešimas pasiekė ir Krizių valdymo centrą Olštyne, nors jau buvo aišku, kad audra nuslinko į šiaurę.

„Paskutinis įspėjimas buvo gautas likus 50 minučių iki tragedijos. Kartu buvo pranešta, jog galima sulaukti krušos, bet nurodyta, kad vėjo greitis sieks tik 60-80 km per val. Šią informaciją išsiuntėme visiems seniūnams ir žiniasklaidai, – aiškino Varminsko-Mozūrų vaivadijos darbuotoja Kamila Rostkowska-Rozacka. Varšuvoje esančio Metereologijos ir Vandens ūkio instituto vicedirektorius dr. Michalas Ziemianskis pareiškė, kad į instituto pareigas neįeina informuoti visuomenę. To neprivalo daryti ir Krizių valdymo centras.

Be to, škvalas, praėjęs ties Mikolajkų ežeru, buvo du kartus stiprenis nei pranašavo sinoptikai. Tik 15 valandą (kai jau siautėjo audra), centras gavo įspėjimą apie artėjantį pavojų, paremtą Mikolajkose esančios metereologinės stoties duomenimis. Todėl centras vaivadijoms apie tai išsiuntė pranešimus tik 15 val. 26 min.

Paaiškėjo, kad 9 val. ryto, kai audra siautė ties Varšuva, nebuvo įmanoma nustatyti, kur ji pasuks. Dėl tinklų gedimo nebuvo galima susisiekti ir su metereologiniu radaru Legionove. M.Ziemianskis tvirtina, kad tai tęsėsi net 11 valandų. Nuo 9 val. iki 19 val. 50 min. internete taip pat nebuvo jokios informacijos iš radaro Legionove.

Tačiau spaudos biuro vadovas Wojciechas Jabczynskis aiškina, kad ryšio nebuvo tik nuo 10 val. 33 min. iki 14 val. 35 min., nes vos tik buvo nustatyta, kurioje vietoje yra gedimas, linija buvo sutaisyta. Pasirodė, kad kaltininkai buvo pavogę kabelį, aptarnaujantį 300 telefono linijų, todėl Legionovo radaras susijungė su institutu tik kai audros epicentras jau buvo virš Baltijos jūros.

Tačiau M.Ziemianskis teigia, kad radaras – ne vienintelis įrenginys, iš kurio gaunama informacija. Institutas dar gali naudotis palydovine sistema.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.