Nesiliaujant statyboms teritorijoje prie Karaliaus Mindaugo tilto, pasaulio žiniasklaidoje gausėja pranešimų apie nepagarbą senajai žydų kapvietei. Lietuvoje tuo metu ginčai persikelia į teismus.
Praėjusį pirmadienį bendrovės „Vilniaus Žalgirio dengtas plaukimo baseinas”, statančios Karaliaus Mindaugo komercinį ir apartamentų centrą, atstovai išplatino pranešimą, jog statybų vykdytojai kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos istorijos instituto direktoriaus hab. dr. Alvydo Nikžentaičio, jų manymu, neteisėtų veiksmų viešai išsakant nepagrįstus teiginius apie galimas žydų kapvietes Šnipiškėse ir galimo direktoriaus piktnaudžiavimo tarnyba.
Prabangių apartamentų antro korpuso statybos darbai jau metų pradžioje įgavo tarptautinio skandalo mastą, Lietuva sulaukė daug vietos ir tarptautinių žydų bendruomenių protesto laiškų, net aukščiausius valdžios pareigūnus aplankė tarptautinės komisijos. Tačiau konfliktinė situacija niekaip neišsprendžiama. Atvirkščiai, statybos nenutrūksta net savaitgaliais.
Ne pirmas spaudimas
– Kaip vertinate bendrovės pranešimą? – LŽ kreipėsi į A.Nikžentaitį paprašydamos pakomentuoti paviešintą tekstą.
– Vertinu kaip spaudimą. Panašiai jau yra nutikę, kai archeologas Kęstutis Katalynas, atlikęs statytojų užsakomuosius tyrimus ir pateikęs išvadas, jog toje Šnipiškių vietoje žydų kapinių nebuvo, viešai pareiškė, kad teisme aiškinsis su kitaip manančiu mūsų instituto skyriaus vedėju, dr. Gediminu Vaitkevičiumi. Kilo tik triukšmelis, bet nebuvo jokio teismo.
Šįkart, manau, teistis būtų logiška. Visa ši istorija turėtų baigtis teisme, dėl to būčiau labai laimingas. Juk palaikome ne itin gerus santykius su premjero potvarkiu sudarytos darbo grupės dėl Šnipiškių kapinių vadovu kultūros viceministru Gintaru Sodeika. Jau rengiame ieškinį jam ir „Vilniaus Žalgirio dengto plaukimo baseino” direktoriui Kazimierui Musteikiui už šmeižtą. Tenka tik apgailestauti, kad susidarė tokia situacija, kai dėl mokslinių išvadų ir privačios, ir valstybinės struktūros daro spaudimą.
– Ką turite galvoje?
– Vasarį pakvietęs apžiūrėti archeologinių tyrinėjimų, K.Musteikis į teritoriją neįleido mūsų instituto ir Kauno specialistų. Po kelių dienų gavome fotografijas, padarytas tą dieną objekte, kai ten lankėsi Kultūros paveldo departamento atstovai. Jie „nepastebėjo” tuo metu ten dar nesunaikinto kultūrinio sluoksnio, kuris aiškiai matomas nuotraukose. Šios valstybinės komisijos reikėjo, kad ji paliudytų, jog balta yra juoda, ir atvirkščiai.
O mes – nei instituto darbuotojai, nei aš – jokių nusikaltimų nepadarėme, jokių finansinių machinacijų nerezgėme. Išplatinus pranešimą, manau, tik norima mane sukompromituoti.
– Kodėl to siekiama?
– Ir aš tai norėčiau sužinoti. Galiu tik priminti, jog vasarį, kai aiškėjo pirmosios mokslininkų išvados, nepalankios statančiai firmai, buvome susitikę su K.Musteikiu ir prašėme, kad jis pristabdytų darbus. Papildomi darbai, kuriuos tuo metu reikėjo atlikti, būtų kainavę iki 7 tūkst. litų, o visą tą istoriją galima buvo baigti per mėnesį. Archeologiniams tyrimams tereikėjo dešimties dienų, per likusį laiką problemos sprendimas būtų suderintas su Lietuvos žydų bendruomene ir užsienio žydais.
– Kaip įsivaizduojate šio konflikto baigtį?
– Iš užsienio ambasadų pasiekė informacija, kad situacija tik aštrės. Šiuos dalykus mes ir patys žinome, nes pirmą kartą instituto istorijoje tenka tiek daug bendrauti su pasaulinės „Reuters” agentūros žurnalistais, kurie informuoja įvairius leidinius bei televizijas.
Tai labai nemalonu. Lietuva daug lėšų investuoja į šalies įvaizdį, o iš tikrųjų patys iš niekniekių prisidarome problemų ir jį gadiname.
Piktas laiškas
Liepos 26 dieną Vilniuje lankėsi Žydų kapinių Europoje apsaugos komiteto vadovo rabino Elyokimo Schlesingerio vadovaujama delegacija, kuri susitiko su Vyriausybės atstovais, aptarė problemos sprendimo būdus. Jau rugpjūčio 7-ąją E.Schlesingeris parašė atvirą laišką, jį atsiuntė premjerui Gediminui Kirkilui, išplatino pasaulio žydų bendruomenėms. „Dar niekada per visą Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komiteto derybų su Europos ir viso pasaulio šalių centrinės ir vietos valdžios atstovais istoriją mums neteko taip nusivilti ir susidurti su tokia panieka, – rašoma tekste. – Pasaulio žydų bendruomenė toliau vykdys kampaniją, kurios tikslas – sustabdyti šį baisų išniekinimą visomis įmanomomis priemonėmis.”
Atakuoja ambasadas
Laiškas, atėjęs iš organizacijos būstinės Londone, paskatino pasidomėti, kokie šios istorijos atgarsiai šiame mieste.
„Vakar, užvakar gavome laiškų dėl statybų Šnipiškėse, – telefonu vakar kalbėjo Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Vygantas Ušackas. – Laiškų gauname kone kasdien. Bene rimčiausias jų – rabino E.Schlesingerio. Jis pagrasino, kad jei nebus atsižvelgta į žydų bendruomenių prašymus nevykdyti statybų Šnipiškėse, kol nebus išaiškintos ten buvusių kapinių ribos, bus rengiami piketai prie Lietuvos ambasados pastatų.” Kol Londone ruošiamasi protesto piketui, Briuselyje neseniai jau vyko demonstracijos; jos rodytos per televizijos kanalus.
LŽ pasiteiravus, kokį atsakymą G.Sodeikos vadovaujama darbo grupė parašė į E.Schlesingerio atvirą laišką, viceministras atsakė, kad susikaupusias problemas grupės nariai spręs rugsėjo 1-ąją. LŽ šaltinių duomenimis, artimiausių metu ši grupė tikriausiai bus performuota.