Delfinariume – daugiau delfinų

Delfinariumo lankytojus džiuginančių delfinų būrį papildė rugpjūčio aštuntos dienos rytą gimęs mažylis.

Kaip pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus muziejininkė – edukologė Brigita Kreivinienė, vos gimusio delfinuko pelekas sutvirtėjo neįprastai greitai.

Mažylis sveikas ir sparčiai auga.

Šiuo metu jis guviai plaukioja šalia mamos Glorijos didžiajame delfinariumo baseine ir po truputį mėgina žaisti su kitais delfinais.

Tai šeštas Jūrų muziejaus delfinariume gimęs delfinas, kitos trys Juodosios jūros afalinos atvežtos iš užsienio.

Juodojoje jūroje delfinai plaukioja grupėmis iki 20 gyvūnų, nuneria 90 metrų į jūros gelmes, iššoka į penkių metrų aukštį ir gali pasiekti 45 kilometrų per valandą greitį.

Patelės veda jauniklius kas ketveri metai.

Mama Glorija delfinuką įsčiose nešiojo 12 mėnesių.

Gimęs jis svėrė apie 15 kilogramų, o jo ilgis siekė apie vieną metrą.

Tiksliai išmatuoti vis dar nėra įmanoma, nes mama jauniklį akylai nuo visų saugoja.

Treneriai pasikeisdami ištisą parą stebi delfinuko maitinimo bei kvėpavimo dažnumą.

Trenerė Vaiva Stragauskaitė teigė, jog naujagimiui būtina vienintelė ypatinga sąlyga – motinos pienas, kuriuo delfinukas maitinasi kas valandą.

Todėl Glorijai neribojamas žuvies kiekis, ji gali valgyti kiek nori – per parą net iki 18 kilogramų riebios stauridės ir silkės.

Delfinukai ragauti žuvį pradeda sulaukę šešių mėnesių.

Ryšys su mama nenutrūksta porą metų, iki kol palikuonis nustoja maitintis pienu.

Rūpinasi atžala

Trenerė V. Stragauskaitė Gloriją apibūdino kaip ramią ir atsargią delfinę.

Susilaukusi naujagimio ji tapo dar atsargesnė, pirmo pasirodymo metu su mažyliu laikėsi atokiai nuo programoje dalyvaujančių delfinų.

Dabar ji nedalyvauja pasirodymuose, o prie trenerių atplaukia tik pasiimti žuvies.

Glorija stebi ir saugo, kad niekas tyčia ar netyčia naujagimio neužkliudytų ir nesužeistų.

Kai mažylis nuplaukia toliau nuo jos, ji jį pasiveja ir laiko šalia savęs.

Kiti delfinai nori susipažinti su naujagimiu, tačiau kol kas mama Glorija žaisti sūnui su vyresniais neleidžia.

Visgi vienam treneriui jau pavyko delfinuką paglostyti.

Manoma, jog Glorijai yra 35 metai.

Delfinariumo senbuvė į Lietuvą atkeliavo iš Juodosios jūros pakrantės miesto Sevastopolio.

Treneriai Gloriją gyrė kaip gabią artistę, stebinančią šuolių aukštumu bei darbštumu.

Tėvelis Argas – trečią dešimtį baigiantis patelių numylėtinis, stipriausias ir stambiausias patinas, delfinariume jau dešimt metų.

Treneriai juokavo, jog nors Argo galva ir didžiausia, bet smegenų vingių, palygiti su kitais delfinais, joje nėra daugiausia.

Delfinariume gyvena bei pasirodymuose dalyvauja ir kitas Glorijos ir Argo palikuonis – keturmetis delfinas Lima.

Naujagimio vyresnysis brolis retkarčiais ima bandyti savo jėgas su tėčiu Argu.

Delfinai subręsta septynerių, tuomet gali susilaukti savų palikuonių.

Veisimosi metu patinai poruojasi su keliomis patelėmis.

Subrendę sūnūs gali susiporuoti su mamomis, tėčiai su dukterimis, broliai su sesėmis.

Kaip maži vaikai

Pasak trenerės V. Stragauskaitės, delfinai praktiškai nepavargsta.

Jai kartais net įkyri, kai reikia „kiaurą dieną mėtyti delfinui kamuolį”.

Per dieną vykstantys trys-keturi pasirodymai, treniruotės, užsiėmimai su neįgaliais vaikais neišsunkia delfinų entuziazmo dūkti ir šėlti, net vakarais Juodosios jūros afalinos vis dar negali nesiusti ir nesitaškyti.

Ilsisi jie plūduriuodami vandens paviršiuje, kai vienas smegenų pusrutulis 30-40 sekundžių „atsijungia”, o kitas išlieka budrus.

Taip pasnaudžia kelis kartus per parą ir vėl būna kupini energijos.

Dažnai naktimis staiga ima šokinėti virš vandens, čiauškėti vieni su kitais.

Delfinai mėgaujasi jiems rodomu dėmesiu.

Šiems žinduoliams panašiai kaip ir žmonėms reikalingas nuolatinis bendravimas.

Vienumoje delfinai nebūna, kai šalia baseino nėra į juos dėmesį kreipiančių žmonių, jie žaidžia tarpusavy, kandžiojasi, baksnojasi ir gaudo vienas kitą.

Taip pat V. Stragauskaitė minėjo, jog prieš kiekvieną pasirodymą jie pradeda intensyviau plaukioti, paslapčia stebėti įeinančius žmones.

Ryšių su visuomene skyriaus muziejininkė – edukologė Brigita Kreivinienė sakė, esą delfinai savo negęstančiu žaismingumu panašūs į mažus vaikus.

B. Kreivinienė užsiminė, jog per užsiėmimus su neįgaliais vaikais delfinai nenoriai išsiskiria po pusvalandžio trukmės žaidimo.

Kiekvienas delfinas išsirenka neįgalų vaiką, su kuriuo pamėgsta daugiausia žaisti ir taip jam padeda.

Paperka žuvimi

Delfinai išsiskiria individualiais charakterio bruožais, pomėgiais, panašiai kaip ir žmonės, turi draugus, su kuriais plaukioja daugiausia – pasakojo treneriai.

Jie mokosi vieni iš kitų, ypač mėgdžioja motinų elgesį.

Pasak V. Stragauskaitės, delfinai nėra vienodai gabūs.

Kaip greitai išmoksta atlikti pasirodymo judesį daugiausia priklauso nuo charakterio, nuotaikos mokymosi metu, trenerio naudojamos metodikos.

Pasirodymui delfinas parengiamas vidutiniškai per metus.

Kiekvienas delfinas pažįsta savo „asmeninį vardą” – švilpuko garsų derinį – ir atplaukia tik pašvilpus treneriui – teigė treneris Marius Bagdonavičius.

Šaukiami įprastais, balsu tariamais vardais jie nereaguoja.

Treniruočių metu, kaip paskatinamoji priemonė, naudojama žuvis.

Delfinas – gyvūnas, kurį valdo maitinimosi, dauginimosi instinktai bei bendravimo, žaidimo poreikiai.

Kita vertus, mokslininkai siūlo delfinus pradėti laikyti protingesniais už žmones.

Ne tik dėl to, jog jų smegenys yra 20-40 procentų sunkesnės už žmogaus bei jie geba abstrakčiai mąstyti, bet ir dėl naudojamos sudėtingesnės negu žmogaus kalbos.

Vandenyje delfinai bendrauja įvairiais ultragarso dažniais.

To paties gyvo lokatoriaus dėka jie susiranda maistą ir daiktus.

B. Kreivinienė pasakojo, kaip delfinai reaguoja į žmogaus emocijas.

Jei žmogaus nuotaika niūroka, jie stengiasi pralinksminti, o jei įtampa – nuo jų sklindančios vibracijos žmogų šiek tiek nuramina.

Tačiau dažnai jų nuolatinis malimasis vandenyje ir taškymasis kiekvienam sukelia šypseną.

Gimtoji jūra…

„Baseine darome Juodąją jūrą” – sakė trenerė Vaiva Stragauskaitė.

Baltijos jūros vanduo išvalomas mechaniniais filtrais, sterilizuojamas ultravioletiniais spinduliais ir chloro junginiais, įdedamas atitinkamas kiekis valgomosios druskos, kad druskingumas siektų 18 promilių ir vanduo pašildomas iki 18-20 laipsnių.

Baseine telpa 1800 kubinių metrų vandens, delfinai turi galimybę panerti į 5,5 metrų gylį.

Daugėja gerbėjų

Šiuo metu į delfinų pasirodymus bilietų vos užtenka visiems norintiems. Augantis delfinariumo lankomumas rodo, kaip žmonėms patinka delfinų žaismingumas ir energingumas.