Aiškinantis padėtį ir nekilnojamojo turto, ir akcijų rinkose, kuriose vyksta negailestingos korekcijos, praverčia metafora „paršelių skerdynės”, pasiskolinta iš vertybinių popierių portfelių bei nekilnojamojo turto valdytojų bei vadybininkų virtuvės.
Pastarojo meto kiauliškos naujienos – dramatiška informacija apie Latvijos ir Estijos nekilnojamojo turto rinkos korekcijas bei niūrią nekilnojamojo turto padėtį Didžiojoje Britanijoje, JAV bei analitikų prognozės, kuriose pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta pesimistinių tonų.
„Paršelių skerdynės” – terminas kilęs iš gyvulininkystės srities, tačiau jis taip pat plačiai vartojamas ten, kur prekiaujama ne dešromis, o jų gamintojų įmonėmis.
Korekcijos ir visos kitos blogos rinkos naujienos visada priverčia suklusti investuotojus. Net patys vangiausi ūmai pradeda stebėti rinką, vertybinių popierių kainas, paklausos ir pasiūlos santykį.
Dažniausiai praregėję, kad rinka chaotiška (juk rinkos kilimo metu manoma, kad taip ir turi būti), rinkos diletantai ir mažieji pirkėjai atsitraukia. Jų pasitikėjimo atoslūgis, savo ruožtu, sukelia dar didesnį psichologinį spaudimą investuotojams. O rinkoje dažnai tereikia garsaus atodūsio, aiktelėjimo iš užkulisių, kad prasidėtų pačių silpniausiųjų nervų investuotojų panika.
Kai investuotojų nervai sustreikuoja, ir vertybinius popierius jie pradeda pardavinėti prašoma kaina, rinkoje užsidega raudona neigiamo pokyčio lempelė. O tada tik spėk dairytis – silpniausių nervų jautruoliams iš paskos atbėga vis daugiau panikuojančių investuotojų.
Patyrę spekuliantai žino, kad tokios situacijos – palankiausias metas greitai užsidirbti, nes panika yra panika, susijaudinus nebėra laiko skaičiuoti ir vertybiniai popieriai parduodami už tokią kainą, kokią pasiūlo pirkėjai. Ar ne per jautriai buvo sureaguota ir ar vertybiniai popieriai parduoti ne per pigiai, – mąstoma vėliau.
Antroji skerdynių dalis prasideda investuotojų panikai pasibaigus. O tai nutinka ne anksčiau, nei jie pamato, kad už mažesnę, nuostolingą, kainą pirkėjai noriai perka jų vertybinius popierius. Tuomet tereikia kelių stambesnių rinkos žaidėjų, kurie savo įspūdingo dydžio kapitalu „susišluoja” pasiūlą.
Investuotojai, kurie per paniką pardavė savo vertybinius popierius, tuomet suklūsta, nes rinka jau juda priešinga kryptimi. Kadangi jie ką tik savo vertybinius popierius pardavė už mažiausią kainą, dabar jie vėl skuba sugrįžti į turėtas pozicijas. Čia jau naujienos nebėra svarbu, tiesa sakant, jie net pamiršo skaitę niūrias prognozes. Kadangi psichologiškai yra labai sunku jaustis apsirikus, todėl klaidoms ištaisyti reikia greitai keisti taktiką, t.y. pirkti.
Po tokio rinkos „apsivertimo” kainos vėl grįžta į savo ankstesniąsias pozicijas. Patyrę spekuliantai, supirkę vertybinius popierius iš panikuotojų, juos greitai vėl pasiūlo rinkoje, tik jau didesne kaina.
Atspėkit, kas gi dažniausiai iš jų nuperka tuos pačius vertybinius popierius? Ogi tie patys supanikavę investuotojai! Kai kaina vėl pakyla, ir pirkėjai vėl skuba investuoti savo pinigus, patyrę spekuliantai susišluoja greitą pelną. Toliau jau vyksta kasdienės, adrenalinu nebenudažytos reakcijos į rinkos mainų naujienas, kurios dažniausia vėl šiek tiek numuša kainas.
Papasakotų įvykių metu panikuojantys investuotojai apsigauna net du kartus: pirmąsyk, parduodami savo vertybinius popierius tuomet, kai jų kaina nusmuko iki paties dugno, o antrą – nupirkdami tuos pačius vertybinius popierius jų kainos viršūnėje, kuri po to vėl šiek tiek nukrenta.
Šį visą procesą patyrę spekuliantai ir vadina „paršelių skerdynėmis”, nes panikuojantys investuotojai elgiasi ne ką sumaniau už paknopstomis bėgančią paršelių kaimenę. Jie tiesiog nesupranta, kad prie maratono finišo stovi mėsininkas su peiliu – šaltų nervų spekuliantas, panikos metu galintis investuoti solidžias pinigų sumas.
Nors nekilnojamasis turtas ir yra nėra toks likvidus, kaip vertybiniai popieriai, įvykių seka ir veikiantys personažai čia panašūs: blogos naujienos, paklausos sumažėjimas, panikuojantys pardavėjai, mažinantys savo projektų kainas, patyrę spekuliantai pasinaudojantys proga prisipirkti nuvertėjusio turto ir gan greitas kainų grįžimas į pirminę padėtį.
Be abejo, nekilnojamojo turto rinkos panikos metu peilį pasigaląsti suspės ne kiekvienas, nes čia pardavėjai turi daugiau laiko pamąstyti ir apsispręsti dėl savo parduodamų projektų kainos, tačiau paršeliai gyvena ir čia, o galimybėmis juos paskersti pasinaudoja spekuliantai. Skerdynių nebus išvengta nei dabartinės JAV nekilnojamojo turto krizės metu, nei Latvijos nekilnojamojo turto rinkos korekcijos metu. Ne išimtis būtų ir Lietuva.
Todėl reikia būti akyliems ir blaiviai stebėti rinkos judėjimą bei blogų ir gerų naujienų srautą. Juk tik šaltas protas, rinkos išmanymas ir gal šiek tiek sėkmės nulems, kurioje peilio ašmenų pusėje rinkos korekcijų ir krizių metu atsidursite jūs.
Panikuojantys investuotojai elgiasi ne ką sumaniau už paknopstomis bėgančią paršelių kaimenę
„Skerdynių” nebus išvengta nei dabartinės JAV nekilnojamojo turto krizės metu, nei Latvijos nekilnojamojo turto rinkos korekcijos metu. Ne išimtis būtų ir Lietuva