Rugpjūčio 28-ąją antradienį, 21 val. Palangos kultūros centre „Ramybė” (Vytauto g. 35) skambės poetinė muzikinė kompozicija pagal Antano A.Jonyno „Aguonų pelenus”.
Ją pristatys vienas iš ryškiausių Šiaulių dramos teatro aktorių Sigitas Jakubauskas. Jam talkins šiauliškiai – dainininkė Saulė, Paulius Arlauskas (gitara, vokalas „Žuwys”), Aurimas Povilaitis (mušamieji, „Bix”), Gintaras Dzidolikas (klavišiniai, „Gin Gas”).
Poetas ir vertėjas A.A.Jonynas už poezijos knygą „Aguonų pelenai” yra gavęs Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją ir tapęs „Poezijos pavasario” laureatu. Jo paties poezija yra išversta į armėnų, anglų, prancūzų, vokiečių, gruzinų, latvių, norvegų, lenkų, rusų, slovėnų, švedų ir kt. kalbas. „Aguonų pelenai” išleisti ir vokiečių kalba.
„Aguonų pelenai” tai dvi poemos – „Larisa” bei „Iš pastabų ir komentarų vieno Arčibaldo biografijai”.
Raktas į šią knygą galėtų būti eilutės iš „Arčibaldo…” (eil. „Žvanginimas rakteliu”): „…tu kartodavai kadaise/ kad gyvenimas tai sapnas/ o mirtis tai pilnatis”. Eilėraščiuose dominuoja fantasmagorijos logika, siurrealistiška istorinių, politinių, sovietinės realybės nuorodų, intertekstualinės žaismės sampyna. Absurdas ir paradoksas valdo abiejų poemų veikėjų (kurie ne tiek veikia, kiek sapnuoja ar mano sapnuojantys) gyvenimus, o mirtis yra neatskiriama tų gyvenimų palydovė. Pasaulis čia painus, nepasiduodantis jokiam linijiniam išdėstymui ir beveik visai nekomunikatyvus. Ryškiausia ši tema „Larisoje”, kur ji supinama su nelaimingos „internacionalios” meilės tema ir lingvistinio „prasilenkimo” aspektu (herojus kalba ar sapnuoja lietuviškai, herojė į tą sapną įsiterpia rusiškai).
Kita vertus, abi A.A.Jonyno poemos turi to, kam nereikia komentarų – žavios (su šiurpulio atspalviu) poetinės žaismės, ritminio gaudesio, kuris tikriausiai ir paskatino muzikantus improvizuoti poeto tekstais. Yra išleistas ir šių improvizacijų kompaktinis diskas.
„Antano A.Jonyno poezija psichologiškai tiksliai atspindi 7-8 dešimtmečių jaunuolio autsaiderišką savijautą Lietuvoje. Visų pirma tai pasakytina apie poemą „Larisa” – savotišką generacijos emocinę biografiją ir enciklopediją. Poetas prisipažįsta į šį tekstą sudėjęs daug savęs; jame daug istorinių, politinių, kultūrinių, literatūrinių aliuzijų. Siužetinė ašis – lietuvio ir rusės meilės istorija sovietinėje tikrovėje”, kaip rašė literatūrologė Janina Riškutė.