Neretai sportininkai, galvodami tik apie rezultatų gerinimą, reitingus, sporto sensacijas ir išsvajotąsias aukštumas, „perlipa per save”, nevengia rizikuoti ar net žaidžia „gyvenk arba mirk” rungtynes.
Didysis sportas
Juk nenormalu, kai sportininkas per kelias dienas prieš varžybas atsikrato net po dešimt ar daugiau kilogramų, kai netausodamas sveikatos, varžosi visas perbalęs, nusilpęs ar net svaigstančia nuo išsekimo galva.
Medikai pripažįsta, kad didysis sportas, arba, kitaip sakant, profesionalusis sportas – milžiniškas krūvis, sekinantis režimas, besaikis organizmo alinimas bei jėgas grąžinantys maisto papildai (jau nekalbant apie anabolinius steroidus, – aut. past.) įgyja kainą, dėl kurios galima susidurti su rimtais sveikatos sutrikimais ar net prarasti gyvybę.
Su rūbais – pirtyje
Ne paslaptis, kad dauguma atletų, siekdami ypač greitų ir efektyvių rezultatų, išsigalvoja ir įvairiausių gudrybių.
Fitneso ir kultūrizmo atstovai, norėdami kuo efektyviau išryškinti savo raumenis, po kelias savaites ar net mėnesius savo kūnus alina griežtomis dietomis (visiškai atsisako druskos, riboja skysčių vartojimą, kelias dienas prieš varžybas vartoja šlapimą varančius diuretikus ir pan.), po kurių atsikrato net ne po vieną dešimtį kilogramų.
Dvikovinių sporto šakų atstovai – imtynininkai, kikboksininkai ir boksininkai, norėdami patekti į lengvesnę svorio kategoriją, stengiasi atsikratyti svorio neįpras-tais būdais: po kelias valandas kaitinasi pirtyse prisirengę šiltų rūbų (žieminę kepurę, vilnonių megztinių, po dvejas kelnes ar net striukių). Taip pat vasaros metu prisirengę bėgioja po stadioną ar sporto salę, prakaitą lieja šokinėdami per virvutę ar trankydami į bokso kriaušę.
Atrodė lyg lavonas
Pasaulio studentų sambo imtynių vicečempionas ir Europos sąjungos čempionas klaipėdietis Marius Rudnickas prisiminė vieną atvejį, kuomet jo kolega, siekdamas patekti į žemesnę svorio kategoriją, beveik penkias dienas nieko nevalgė.
„Tuomet važiavome į Europos čempionatą, kuris vyko Italijoje. Vaikinukas sėdėjo autobuse lyg lavonas, visas perbalęs. O Italijoje, kai reikėjo eiti svertis, jis pats nebesugebėjo paeiti. Dviese vedėme už parankių”, – šypsodamasis „Klaipėdai” pasakojo M.Rudnickas.
Anot pašnekovo, taip atsitiko, nes svorį metęs vaikinas, tuomet svėrė vos 67 kg.
„Jis ir taip buvo sudėtas vien iš kaulų ir odos, o dar turėjo numesti penkis kilogramus. Kai svorio stengiasi atsikratyti po 90 ar 100 kg sveriantys atletai, tai dar normalu. Nors, be abejo, kas per daug, tas nesveika. Manau, prieš kiekvienas varžybas atsikratyti maždaug du tris kilogramus – reikėtų. Tuomet tampi energingesnis ir greitesnis”, – tvirtino 22 metų sambistas.
Leidžiasi vitaminus
M.Rudnickas neslėpė, kad ir pats ne kartą aukojosi dėl sporto ir pergalių.
„Esu per beveik keturias paras atsikratęs devynių kilogramų. Tada intensyviai ruošiausi pasaulio jaunimo čempionatui. Kaip žinia, sportininkus sveria vieną dieną prieš varžybas. Po šios procedūros atletai puola kimšti viską, kas tik papuola, kai kurie leidžiasi į kūną gliukozę, B grupės vitaminus ir taip iki varžybų sugeba atgauti jėgas. O mes tąkart vėlavome į varžybas ir turėjau kautis visiškai nusilpęs”, – teigė klaipėdietis.
Kovojo per skausmą
Imtynininkas prisiminė linksmą nutikimą, kuomet viename Klaipėdos sporto klubų į jį nustebusiu veidu žiūrėjo „Bavarijos” atlikėjas Vilius Tarasovas.
„Prieš rimtas varžybas staigiai reikėjo numesti svorio. Mūsų sporto salėje tada neveikė pirtis, tad nuėjau į netoliese esantį sporto klubą. Sėdėjau pirtyje su žiemine kepure, keliais megztiniais ir kelnėmis. Įėjo Vilius Tarasovas. Gerokai nustebo, nužvelgė kaip į kokį psichiškai nesveiką ir pasakė: „Nu tu, bachūriukas, pavarai”, – netvardydamas juoko pasakojo Marius.
– Vėliau įsikalbėjom, viską papasakojau ir suprato, kad visas triūsas – sporto labui. Pripažįstu, kad tai tikrai kenkia sveikatai. Bet, kai esi atsidavęs sportui, gali daug ką paaukoti. Lietuvos čempionate esu dalyvavęs traumuota koja, tiesiog iš skausmo sukandęs dantis”, – atskleidė vaikinas.
Lūžo nosis
Ne kartą iš skausmo perkreiptais veidais, net nemąstydami apie sveikatos padarinius, ringe garbingai kovas yra baigę Klaipėdos boksininkai ir kikboksininkai.
Prieš daugiau nei metus sulūžusia nosimi pergalę Vokietijos kovų be taisyklių turnyre išplėšė „Galaktika A” atstovas Sergejus Juškevičius. Taip pat ringe nosies lūžį prieš kelis mėnesius teko patirti ir jo kolegai Pavelui Ničiporenkai.
Ant ašmenų su brangiausiu, neįkainojamu žmogaus turtu yra atsidūręs ir kitas uostamiesčio kovotojas – Remigijus Žiaušys.
Kartą jis ringe pasirodė prieš kelias dienas susiūtu antakiu. Net baugu kalbėti, kokios pasekmės galėjo jo laukti, jei priešininkas būtų užtaikęs į traumuotą vietą.
Išnešė nualpusį
1994 metais Baltijos kovų be taisyklių čempionu tapęs Dmitrijus Baranovskis (dabar treniruoja kikboksininkus) prisipažino, kad per sportininko karjerą yra patyręs visų pirštų lūžius, nuo priešininkų smūgių nuolat tekdavo pajusti kojų ir viso kūno skausmus.
Ne kartą esame matę, kai kovotojai, nepaisydami medikų draudimų, veržiasi tęsti kovą ir įrodyti savo pranašumą.
Tenka išvysti, kai atletai patiria rankų ar kojų lūžius ar net neštuvais išnešami iš ringo.
„Kai kovoji užplūsta didžiulis adrenalino kiekis ir nebegalvoji apie pasekmes, tik apie tikslą”, – dienraščiui sakė net Japonijos bušido ringe kovojęs klaipėdietis S.Juškevičius.
Kovinės sporto šakos atstovai prisiminė rimtą atvejį, kuomet jų kolega pirtyje su rūbais prakaitavo tol, kol nualpo.
„Gerai, kad jis tuo metu buvo vienas. akimirksniu išnešėme į gryną orą ir šaltu vandeniu atgaivinome. Visa tai galėjo baigtis itin liūdnai”, – pripažino pašnekovai.
Sapnavo maistą
Nuolat organizmą dietomis, milžiniškais krūviais alina ir fitneso bei kultūrizmo atstovai.
Pasaulio fitneso čempionai Jolanta Mileriūtė, Mindaugas Kvasys ir Julius Tamulaitis ne kartą yra sakę, kad po intensyvaus badavimo jaučiamas irzlumas, silpnumas bei galvos svaigulys.
„Kelias savaites prieš varžybas prasideda ypač griežtas maisto derinimas. Nuolat trūksta energijos. Tiesiog darosi silpna. Naktimis negali pamiegoti, net mėšlungis traukia raumenis”, – tvirtino vasarai į Švediją uždarbiauti išvažiavęs 20-metis J.Tamulaitis.
O jau kurį laiką profesionalaus sporto padangėje nebesirodantis M.Kvasys sakė, kad prieš varžybas stengdavosi nuolat užsiimti kokia nors veikla, kad tik nebegalvotų apie maistą.
„Nuolat spręsdavau kryžiažodžius. Tačiau mintys apie maistą sukdavosi naktimis – sapnuodavau, kad valgau kokį gardų kepsnį ar panašiai”, – teigė sportininkas.
Visi kaip susitarę pašnekovai pripažino, kad per kelias savaites numesti daugiau nei 10 kilogramų – tikras organizmo kankinimas. (Juolab kad po varžybų fitneso atstovai kemša vos ne viską ką aptinka šaldytuve ir per kelias dienas vėl sugrįžta prie savo pradinio svorio, – aut. past.).
„Bet nugali sportinis azartas ir užsispyrimas. Mes kryptingai siekiame savo tikslo”, – aiškino atletai.
Dopingas – visur
Niekam ne paslaptis, kad šių ir kitų šakų sportininkai (žinoma, ne visi), galvodami tik apie rezultatus, o ne pasekmes, nevengia paslapčia vartoti įvairiausių neaiškios kilmės jėgas grąžinančių papildų ar net steroidų.
Visi supranta, kad tokių jėgos sporto šakų atstovai, kaip sunkiaatlečiai ar galiūnai, vargu ar galėtų pasigirti tokia ištverme ir milžiniška jėga, jei medicinos specialistai nebūtų išradę anabolinių steroidų.
Ką bekalbėti apie šias sporto šakas, jei net šokėjai, krepšininkai, lengvaatlečiai ar futbolininkai vis dažniau sučiumpami ir diskvalifikuojami už neleistinų preparatų vartojimą.
Būtų galima daug kalbėti apie dopingą, jo vartojimą ir pasekmes, tačiau tai jau kita tema.