Lietuvos studentų krepšinio rinktinė pirmą kartą iš pasaulio studentų žaidynių parvežė aukso medalius. „Mes nuo pat pradžių sakėme, kad važiuojame medalių”, – teigė ant universiados nugalėtojų pakylos lietuvius atvedęs rinktinės vyriausiasis treneris Mindaugas Lukošius.
Bankoke (Tailandas) vykusios XXIV universiados krepšinio turnyro finale šeštadienį mūsų šalies komanda 85:66 nugalėjo Serbijos studentus. Lietuvos rinktinė iš viso iškovojo šešias pergales ir patyrė tik vieną nesėkmę (antrajame etape nusileido turkams).
Auksiniai berniukai
M. Lukošiui per universiadą padėjo Kauno „Žalgirio” vyriausiasis treneris Rimantas Grigas. Jis asistentu buvo paskirtas, kai M.Lukošiaus padėjėją Robertą Kuncaitį pakvietė dirbti su nacionaline vyrų krepšinio rinktine.
Auksą Lietuvai iškovojo Jonas Mačiulis, Rolandas Alijevas, Michailas Anisimovas, Vytenis Jasikevičius, Mantas Kalnietis, Darius Šilinskis, Giedrius Kurtinaitis, Steponas Babrauskas, Justas Sinica, Marius Prekevičius, Valdas Vasylius, Antanas Kavaliauskas. Net septyni iš jų prieš porą metų triumfavo pasaulio jaunimo (iki 21 metų) čempionate. Tai – J.Mačiulis, S.Babrauskas, M.Prekevičius, M.Anisimovas, A.Kavaliauskas, D.Šilinskis ir R.Alijevas.
48 metų treneris M.Lukošius, ateinantį sezoną toliau dirbsiantis Kuveito klube, atsakė į „Lietuvos žinių” klausimus.
Puikus rezervas
– Važiavote „pasiimti” aukso?
– Kad ir su kokia komanda dirbčiau, keliu aukščiausius tikslus. Juolab šiam laimėjimui buvo sudarytos visos sąlygos. Mėnesį rengėmės varžyboms, anksčiau tokių galimybių studentų rinktinė neturėdavo. Suvažiavo beveik visi stipriausi žaidėjai. Visa tai ir lėmė tokį rezultatą.
Į studentų rinktinę žiūrime kaip į nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės rezervą, todėl iš šių vyrų daug reikalaujame. Jau ir anksčiau šie vaikinai parodė, ką gali, laimėdami Europos ir pasaulio čempionatų medalius. Tad mažiau iš jų reikalauti negalima (šypsosi).
– Stabiliausiai rungtyniavo komandos kapitonas Marius Prekevičius?
– Tam tikrais momentais jis komandai davė labai daug. Atskirais momentais visi žaidėjai buvo naudingi ir prisidėjo prie medalių.
– Kuriuos iš jų rekomenduotumėte į nacionalinę rinktinę?
– Nežinau, kokios pozicijos žaidėjų Ramūnui Butautui reikia, tad negaliu piršti savo nuomonės. Yra statistika, kurią rinktinės treneriai žino, bet yra ir niuansų – ko jiems trūksta tam tikrais momentais per varžybas. Tai ne telefoninis pokalbis.
Bijojo, kad nepalūžtų
– Kuris momentas per universiadą buvo sunkiausias?
– Išskirčiau tris. Pirmiausia, kai nuvažiuoji į varžybas, nežinai komandų pajėgumo, ko iš jų galima laukti. Savimi pasitiki, bet negali atsipalaiduoti žaisdamas net ir su iš pažiūros silpna komanda. Taip atsitiko žaidžiant su turkais. Šios rungtynės mums nieko nelėmė turnyro lentelėje. „Juodasis arkliukas” buvo JAV rinktinė, bet juos sutriuškinome jau per pirmą kėlinį. Bet, kaip parodė tolesnės varžybos, amerikiečiams tai buvo vienintelis pralaimėjimas.
Po pralaimėjimo turkams turėjome apie daug ką pamąstyti. Baugino viena mintis – negi tai mūsų nuosmukio pradžia, nes prieš tai žaistos trejos rungtynes – su JAV, Angola ir Kinija – buvo labai lengvos. Turkija – paprasta komanda, o mes patyrėme fiasko.
Bandėme įvairias sudėtis, sistemas, bet turkai buvo geresni.
Ir trečias momentas – ketvirtfinalio rungtynės su Rusijos studentais. Po pirmo kėlinuko atsilikome 17 taškų. Praėjusį sezoną su savo klubu Kuveite per finalo mačus atsilikdavome ir didesniu taškų skirtumu, bet sugebėdavome laimėti. Buvo neramu, nes amerikiečiai, žaisdami su mumis, palūžo jau po pirmojo kėlinuko. Bijojau, kad per rungtynes su rusais taip neatsitiktų ir mums. Mes nuo pradžios sakėme, kad važiuojame medalių. Be abejo, pergalė kainavo daug pastangų. Džiaugiuosi, kad žaidėjai viską suprato ir nepuolė į paniką. Kaip nepanikavo ir finale, kai serbai prieš mus po pirmo kėlinio pirmavo 12 taškų.
Mėgausis lašiniais
– Ką sakėte auklėtiniams po nesėkmingo pirmo kėlinio finale?
– Didelės motyvacijos nereikėjo, nes tikėjome, kad nesiseka tik laikinai. Šiek tiek pakoregavome gynybą, kitus žaidimo komponentus.
– Vietos maistu niekas neapsinuodijo?
– Prieš varžybas rinkdavomės maisto produktus, kurie jau patikrinti ir priimtini lietuvio skrandžiui.
– Kalbate apie duoną ir lašinius?
– Neturėjome lašinių (juokiasi). Bet grįžę namo žaidėjai turbūt pirmiausia puolė prie lašinių (šypsosi).
– O jūs ko pasiilgote?
– Pasiilgau šeimos ir cepelinų.
– Kas toliau?
– Dar pabūsiu Lietuvoje, o nuo rugsėjo ketvirtosios Europos čempionato kovas stebėsiu Kuveite.