Planuojamas Rusijos ir Vokietijos dujotiekis „Nord Stream” (Šiaurės Europos dujotiekis) nekelia grėsmės Estijos ekologijai. Apie tai interviu Estijos laikraščiui „Eesti Paevaleht” pareiškė kompanijos „Eesti Gas”, perkančios, parduodančios ir transportuojančios gamtines dujas iš Rusijos, vadovas.
Rusijos ir Estijos santykiai šiuo metu „ne patys geriausi” ir vertėtų vengti ginčų dujų tema, pastebėjo „Estijos dujų” („Eesti Gaas”) vadovas Tytas Kulerkupas (Tiit Kullerkupp). „Nord Stream” statyba sustiprins Estijos aprūpinimą dujomis. Peterburgas pereis prie kito vamzdyno ir dėl to galės mums tiekti daugiau dujų, jeigu vartojimas Estijoje išaugs”, – pažymėjo T. Kulerkupas.
Pasak jo, anksčiau ar vėliau dujotiekis bus nutiestas, todėl geriau derinti jo statybą abiem pusėms naudingomis sąlygomis.
Prieš „Nord Stream” statybą pasisakė Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės. Jos baiminosi, kad ekologijai gali būti padaryta žalos: Baltijos jūros dugne po Antrojo pasaulinio karo liko nuskandinti šaudmenys ir chemijos atliekos. Gavusi iš šių šalių atitinkamus pareiškimus, „Nord Stream” pareiškė tirsianti galimybes pakoreguoti maršrutą. Kaip alternatyvos buvo išvardintos trys zonos: Suomijos įlankoje Estijos ekonominėje zonoje, į pietus nuo Gotlando salos Švedijos ekonominėje zonoje ir šalia Danijos Bornholmo salos. Pagal pirminį projektą, dujotiekis turėjo kirsti Rusijos ir Vokietijos teritorinius vandenis, taip pat Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.
Prieš Šiaurės Europos dujotiekio statybą stojo ir Estijos gynybos ministerijos atstovai. Estijos gynybos ministras Jakas Aviksas (Jaak Aaviksoo) pareiškė, kad jo ministerija ištirs projektą Estijos saugumo požiūriu. Detaliai šio pranešimo nekomentuodamas, jis tik pastebėjo, kad bet kurią įrangą jūros dugne galima panaudoti kariniais tikslais, pavyzdžiui, laivų judėjimui sekti, ar žvalgybos sumetimais.
Antradienį bendrovė „Nord Stream”, to paties pavadinimo dujotiekio projekto operatorė, oficialiai paskelbė apie Šiaurės Europos dujotiekio maršruto pakeitimą danų Bornholmo salos regione. „Naujasis maršrutas nusitęs į šiaurę, o ne į pietus nuo salos, kaip buvo planuota anksčiau, ir bus ilgesnis 8 kilometrais”, – teigiama kompanijos pranešime.
Bendrovei „Gazprom” priklauso 51 proc. projekto, „BASF Wintershall” ir E.ON po 24,5 proc. Jūrinės projekto dalies kaina siekia 6,57 mlrd. JAV dolerių.