Dėl teisėjos darbo – pas ministrą

Centrinę hipotekos įstaigą pasiekė skundai, kad Klaipėdos skyriuje dedasi keisti dalykai.

Esą čia vilkinama priimti sprendimus dėl hipotekos įregistravimo, todėl kai kurie žmonės patiria sunkumų pirkdami ir parduodami nekilnojamąjį turtą.

Padėtis Klaipėdos hipotekos skyriuje apibūdinama kaip blogiausia visoje Lietuvoje.

Kentėjo per ilgai

Centrinės hipotekos įstaigos direktorius Antanas Baronas vakar teisingumo ministrui Petrui Baguškai išsiuntė tarnybinį raštą dėl Klaipėdos apylinkės teismo hipotekos skyriaus veiklos.

A.Barono teigimu, toks raštas parašytas todėl, kad buvo atlikta hipotekos registravimo terminų analizė Klaipėdos skyriuje per pastarąjį pusmetį. Nustatyta, kad skyriaus teisėja Eugenija Šatkuvienė vėluoja priimti sprendimus dėl hipotekos įregistravimo.

A.Baronas kol kas nenorėjo įvardinti visų analizės detalių, nes tai esą gali pakenkti būsimam tyrimui.

„Klaipėdoje situacija išties negraži ir tikrai imsimės priemonių, kad ji pasikeistų. Apmaudu, jog žmonės tiek ilgai kentėjo.

Nemanau, kad tokia padėtis susiklostė per vieną dieną, bet skundai pasipylė tik pastaruoju metu“, – sakė A.Baronas.

A.Šatkuvienė Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja dirba nuo 1998 metų.

Šiandien į Klaipėdą turėjo atvykti delegacija iš centrinės hipotekos įstaigos ir Teisingumo ministerijos.

Tačiau sužinojus, jog atostogauja Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininkė Stefa Naščenkovienė – tiesioginė E.Šatkuvienės viršininkė – kelionė buvo atidėta.

„Negalima peršokti tiesioginio vadovo. Palauksime, kol teismo pirmininkė grįš iš atostogų“, – tvirtino A.Baronas.

Gali prarasti butą

Hipotekos skyriaus teisėjos darbo tempai ypač svarbūs tiems žmonėms, kurie perka butus imdami paskolas iš bankų.

Bankai paskolą suteikia ir pinigus į buto pardavėjo sąskaitą perveda tik tuomet, kai perkamas turtas yra įkeistas – tai yra, kai teisėja priima sprendimą dėl hipotekos įregistravimo.

Todėl, pavyzdžiui, pardavėjui reikalaujant, kad pinigai už butą jam būtų sumokėti per mėnesį, bet hipotekos skyriaus teisėjai delsiant priimti sprendimą dėl hipotekos įregistravimo, pirkėjas gali nespėti įvykdyti buto savininko reikalavimo ir prarasti pirkinį.

Tai, kad hipotekos skyriuje būtų laikomasi nurodytų pareiškimų ir prašymų išnagrinėjimų terminų, svarbu visiems žmonėms, kuriems tenka įkeisti savo turtą.

Hipotekos sutartį (lakštą) parengia ir patvirtina notaras. Tačiau ją įregistruoti turi hipotekos skyriaus teisėja.

Pagal įstatymus, priimti nutartį dėl hipotekos teisėja privalo ne vėliau kaip per tris dienas.

Teisėja savo nutartimi gali priimti sprendimą įregistruoti, hipotekos sutartį atmesti ar nurodyti sutarties trūkumus ir numatyti terminą, per kurį jie turi būti ištaisyti.

Per atostogas – tvarka

Anot A.Barono, preliminariais skaičiavimais, per pusmetį Klaipėdos skyriuje gauta 5 tūkst. prašymų įregistruoti hipoteką.

Apie 500 iš jų arba apie 10 proc. prašymų buvo peržiūrėti nesilaikant terminų – tai yra, nutartis per tris dienas nebuvo priimta.

„Yra atvejų, kai hipotekos sutartis pragulėjo net 46 dienas ir jokios nutarties nebuvo priimta. Gal iš tiesų reikia imtis kažkokių procesinių veiksmų, tačiau bet kokiu atveju nutartis turi būti priimta per tris dienas. Hipotekos skyrius nėra „uab’as“, kad būtų galima elgtis taip, kaip norima“, – sakė A.Baronas.

Jo teigimu, kai E.Šatkuvienė atostogavo ir ją pavadavo teisėja Diana Jakštienė, esą buvo jaučiamas didelis skirtumas, džiuginęs interesantus.

Jis pateikė dar kelis skaičius, kurie verčia abejoti Klaipėdos hipotekos skyriaus veikla.

Per pusmetį E.Šatkuvienė pasirašė vos 17 nutarčių, kuriomis hipotekos sutartys buvo atmestos ar suteiktas terminas jas taisyti.

Tačiau mažesniuose miestuose tokių nutarčių skaičiai – įspūdingesni. Utenos hipotekos skyrius per pusmetį priėmė 72, Panevėžio – net 240 nutarčių neįregistruoti hipotekos.

Atleisti nesiekia

Hipotekos skyriaus teisėja E.Šatkuvienė neigė, kad yra vilkinama priimti sprendimus dėl hipotekos įregistravimo.

„Trijų dienų terminas yra per trumpas. Tačiau tokį nustatė įstatymų leidėjai ir mes jo laikomės“, – tikino teisėja.

Jos žodžiais, nuo 1998 metų nėra gauta nė vieno skundo, kad delsiama priimti sprendimus dėl hipotekos.

Nė vienas žmogus ar juridinis asmuo nesikreipė ir į teismą, kad apskųstų hipotekos skyriaus veiklą.

E.Šatkuvienės teigimu, iki šiol apie nusiskundimus nebuvo girdėti ir iš Centrinės hipotekos įstaigos.

„Be to, pagal mūsų teisinius valdymo pagrindus centrinė įstaiga nėra kontroliuojantis organas. Ji yra kaip registras, steigėjas – Teisingumo ministerija, o mes esame hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo“, – sakė E.Šatkuvienė.

A.Baronas patvirtino neturintis teisės kontroliuoti hipotekos skyriaus teisėjos ar dėl jos darbo pradėti tarnybinį patikrinimą ir juo labiau atleisti.

„Atleisti gali tik Prezidentas. Tačiau apie atleidimą mes nekalbame. Aišku tik tai, kad E.Šatkuvienė kaip hipotekos teisėja nesusitvarko. Apylinkės teismo pirmininkės prašysime, kad ją pakeistų“, – teigė A.Baronas.

Reaguoti neverta?

Paprašyta pasakyti savo nuomonę, kodėl skundžiamasi hipotekos skyriaus veikla, E.Šatkuvienė ištakų ieškojo notarų kontorose.

„Notarų kontorų atstovai turi įgaliojimus atnešti ir mums pateikti dokumentus. Žmonės mano, kad jei pasirašė notarų kontoroje hipotekos lakštą, tai jis jau ir pateiktas mums. Bet būna atvejų, kai dokumentus atneša tik po kelių dienų. Nematau čia nieko blogo, bet gal iš čia ir gali susidaryti nuomonė, kad mes vėlinamės įregistruoti hipoteką“, – svarstė E.Šatkuvienė.

Ji apgailestavo, jog A.Baronas neatskleidžia skundų dėl Klaipėdos hipotekos skyriaus veiklos autorių.

Visi jie pretenzijas reiškė žodžiu, raštiškų skundų neužregistruota.

„Ar reikėtų reaguoti į tokius skundus? Jei būtų nurodyta konkrečiai kokioje byloje problemos, tada būtų galima kalbėti“, – nuomonę reiškė E.Šatkuvienė.

Ji skundėsi, kad per kelerius metus darbo skyriuje padaugėjo trečdaliu, tačiau naujų darbuotojų neatsirado. Teisingumo ministerija atmeta prašymus skirti tris papildomus etatus.

„Manome, kad darbuotojų pakanka. Pagal darbo krūvius, kurie skaičiuojami vienam darbuotojui, matyti, kad Klaipėdos skyriuje tiesiog neteisingai organizuojamas darbas. Pavyzdžiui, Kaune yra mažiau darbuotojų, darbo krūvis didesnis, bet skyriuje problemų nekyla“, – tvirtino A.Baronas.

Tačiau E.Šatkuvienė įsitikinusi, jog visų didžiųjų Lietuvos miestų hipotekų skyriuose tos pačios problemos. Esą darbo daug, o darbuotojų nepakanka.

„Pati kasdien dirbu dviem valandomis ilgiau“, – tikino E.Šatkuvienė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.