Vieno Šakių rajono Sintautų seniūnijos kaimo 67 metų gyventojai medikai diagnozavo echinokokozę. Manoma, moteris, kuri vis dar yra medikų rankose, šia žmogui itin pavojinga liga galėjo užsikrėsti nuo sodyboje auginto šuns.
Kaip užsikrėtė – neaišku
Pasak Marijampolės apskrities vyriausiosios epidemiologės Loretos Radzevičienės, į gydytojus sintautiškė kreipėsi liepos viduryje, kai pajuto neaiškius skausmus pilvo srityje. „Iš pradžių medikai įtarė moteriai pilvaplėvės uždegimą. Vėliau, po išsamesnių
tyrimų, aptiko prie kepenų susiformavusią cistą. Ją operuojant Kauno medicinos universiteto klinikose ir paaiškėjo tikroji negalavimo priežastis, – kalbėjo L.Radzevičienė. – Echinokokozė nėra žaibiškai plintanti liga, bet ji labai pavojinga užsikrėtusiam žmogui, nes gydymui pasiduoda tik po chirurginės operacijos.” O ir paskui, pasak epidemiologės, ligos gydymas gali užtrukti labai ilgai – keletą metų taikoma chemoterapija.
Manoma, kad nuošalaus vienkiemio gyventoja echinokokoze užsikrėtė pavasarį ar vasaros pradžioje, nes jai pasireikšti reikalingas inkubacinis laikotarpis. „Nuo ko moteris užsikrėtė, tiksliai nežinome. Mums pasakojo, kad ūkyje, kuriame ji gyveno, kiemsargis šuo buvo šeriamas termiškai neapdorotomis kiaulių skerdienos atliekomis. Kiti šeimos nariai šia liga neserga. Nematyti jokių požymių, kad sirgtų ir šuo. „Kol kas galime įvardyti tik vieną ligos priežastį – asmens higienos stoką”, – teigė L.Radzevičienė.
Marijampolės apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Leonas Zdanavičius tikina, jog nustatyti, ar šuo apsikrėtęs echinokokais, labai sudėtinga. „Praktiškai ši liga gyviems naminiams gyvuliams nėra nustatoma, tai daroma tik tuo atveju, kai jie krinta ar būna paskerdžiami”, – aiškino jis. L.Zdanavičius minėjo, kad iki šiol echinokokozę sukeliančių kaspinuočių lervų aptinkama kiaulių skerdienoje – kepenyse, kai kiaulės skerdžiamos skerdyklose. „Tai nedažni atvejai, gal tik vienas kitas per mėnesį”, – tikino jis. Anot L.Zdanavičiaus, norėdami išvengti šios, o ir kitų panašių ligų žmonės turėtų ne tik laikytis asmens higienos, bet ir atprasti naminius gyvulius, ypač šunis, šerti termiškai neapdorotomis skerdienos atliekomis.
Prilyginama vėžiui
Specialistų teigimu, echinokokozė – sunki parazitinė liga, kurią sukelia į žmogaus organizmą patekusios kaspinuočių lervos. Šia liga užsikrečiama bendraujant su šunimis ir katėmis, ant kurių liežuvio ar kailio gali būti echinokoko kiaušinėlių. Taip pat galima užsikrėsti valgant neplautas daržoves, vaisius, miško uogas.
Echinokokoze susirgusį žmogų vargina pilvo skausmai, pykinimas, karščiavimas, daugelis kitų negalavimų. Ilgainiui ligonis tampa invalidu ar net miršta per 15 metų.
Nors Europoje echinokokoze serga palyginti nedaug žmonių – 100 tūkst. gyventojų tenka nuo 1 iki 220 atvejų, – šią ligą lydi itin didelis mirtingumas. Jis siekia daugiau kaip 90 procentų. Panaši situacija ir Lietuvoje. Todėl echinokokozė prilyginama onkologinių ligų grupei. Prieš ketverius metus Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo įkurtas Echinokokozės registras. Jo duomenimis,
Lietuvoje pastaraisiais metais registruota beveik 90 šia liga susirgusių žmonių. Kai kurie jų yra operuoti, gydomi ir kontroliuojami remiantis Europos echinokokozės registro rekomendacijomis. Tačiau beveik 10 – jau mirę.
Marijampolės apskrityje echinokokozės atvejų, anot apskrities vyriausiosios epidemiologės, keletą pastarųjų metų išvis neužfiksuota.