Grėsmingos avarijos pradedantiesiems vairuotojams sėja didėjančią baimę, kurios užuomazgos slypi ir abejotinuose egzaminavimo kriterijuose.
Vieną pradinių nerimo užuomazgų, susijusio su baime vairuoti, lemia ir egzamino „Regitroje” baimė. Deja, nepagrįsti kai kurie praktinio vairavimo įgūdžių patikrinimo reikalavimai būsimiesiems vairuotojams kelia netgi ne nerimą, o patologišką baimę. Laikant pirmąją praktinio vairavimo egzamino dalį aikštelėje kliudyta gairelė prilyginama avarinei situacijai gatvėje ir egzaminas nutraukiamas. Kitose šalyse, kuriose avaringumas gerokai mažesnis nei pas mus, tokios egzamino dalies nėra.
Nelaikoma kritine klaida
Pasak Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos narių Zigmo Kubiliūno ir Juozo Jasučio, grįžusių iš dalykinės išvykos Čekijoje ir Austrijoje, kur vyrai domėjosi vairuotojų mokymu ir egzaminavimu, tokių įgūdžių patikrinimas šiose šalyse laikomas ne pagrindiniu uždaviniu. Svarbiausia, ką vairuotojas privalo mokėti – saugiai vairuoti automobilį gatvėje. Gairelės kliudymas ar nuvertimas Čekijoje bei Austrijoje nelaikomas kritine klaida ir egzaminuojant Kelių policijoje. Tiesiog įskaitomas baudos taškas ir egzaminuojama toliau.
Atsainus požiūris
Galima teigti, kad dabartinė šalyje vyraujanti egzaminavimo praktika atsainiai vertina žmogų – prilietei gairelę – ir jau nebetinkamas saugiai vairuoti automobilį. Egzamino baimė verčia žmogų susigūžti. Praktinis vairavimo patikrinimas tampa ne įgūdžių demonstravimu, o baimės įveikimu. Prieš kiekvieną egzaminą jį laikantysis patiria stresą. Tačiau stresas, padedantis geriau mobilizuotis, turi būti trumpalaikis. Kiekvienas vairavimo mokyklos darbuotojas yra girdėjęs, kaip pasikeičia balsas žmogaus, pranešančio, kad jis išlaikė egzaminą. Išlaikiau! Deja, pasikeitęs balsas byloja ne apie atskleistus įgūdžius, bet įveiktą baimę, kuri sukeliama visai be pagrindo.
Nerimauja kiekvienas
Beveik kiekvienas, išskyrus galbūt tuos, kurie nuo mažų dienų jau sukinėjo vairą sėdėdami ant tėvo kelių ar prižiūrimi vyresniojo brolio, nelygu amžius, išsilavinimas, profesija, padėtis visuomenėje, jaučia tam tikrą nerimą. Pradedant nuo minties, ar sugebės valdyti automobilį arba kaip įveikti savąjį „aš”, tarkim, didelio kolektyvo vadovui tampant vairavimo pradinuku.
Vis dėlto automobilis ne kosminis laivas ar lėktuvas. Kartais primityviausias klasės stendas su valdymo įtaisais nuramina netgi tuos, kurie su technika gyvenime neturėjo nieko bendra.
Jaučia diskomfortą
Dėmesio sutelkimas į reikiamą operaciją vairuojant padeda greičiau atsikratyti nerimo. Specialistų teigimu, nuo to, kaip bus paruoštas būsimasis vairuotojas psichologiškai, priklausys ir mokymo vairuoti sėkmė. Paprastai po pirmųjų dviejų trijų užsiėmimų atsiranda pasitikėjimas savimi, kai įveiktas pirmas nerimo barjeras – „automobilį galima valdyti ir aš jį suvaldžiau”. Tolesnis mokymas gali sukelti kitas nerimo formas – ar sugebėsiu tinkamai valdyti automobilį esant konkrečioms eismo sąlygoms. Kaip rodo praktika, diskomfortą dažnai jaučia vyresnio amžiaus ir aukštesnes pareigas einantys būsimieji vairuotojai. Instruktoriai tinkamais metodais ir priemonėmis privalo pateikti vairavimo įgūdžių formavimą ir nepažeisti mokinio orumo.
Su šypsena
Teisūs teigiantieji, kad tikrasis vairavimas prasideda tada, kai lieki vienas. Aplinkai stebėti ir suvokti, sprendimams priimti ir jiems vykdyti naujokui prireikia kur kas ilgesnio laiko nei patyrusiam vairuotojui. Todėl pradžioje būtina numatyti kritinės situacijos užuomazgas ir stengtis jų išvengti. Visa tai savo laiku turėjo išmokyti vairavimo instruktorius. Būtent dėl šios priežasties nevertėtų susigundyti „saldžiarūgščiais” įvairaus plauko vairavimo mokyklų skelbimais apie patyrusius instruktorius ir naujus automobilius. Verčiau pasiteirauti kaimynų, bendradarbių ar pažįstamų, į kurios mokyklos vairavimo pamokas jie ėjo su šypsena.