Po šešių italų nužudymo Vokietijos mieste Duisburge pareigūnai prabilo ne tik apie kruvinas mafijų šeimų kovas, bet ir plačią Italijos kriminalinių grupuočių veiklą Europoje.
Rugpjūčio 15 dieną apie 2 valandą nakties netoli restorano „Da Bruno” buvo nušauti šeši šios įstaigos darbuotojai. Spėjama, kad nužudyti italai priklausė vienam kriminalinės grupuotės „Ndrangheta” klanui, o žudikai – kitai tos pačios organizacijos šeimai. Abi šeimos, kilusios iš Italijos pietuose esančio Kalabrijos regiono, jau nuo 1991 metų uoliai laikosi kraujo keršto papročio.
Romeo turėjo mirti
Italijos ekspertų teigimu, dviejų grupuotės „Ndrangheta” šeimų – Strangio-Nirtų ir Pelle-Romano – vaidai truko apie 16 metų, tačiau nesutarimai paprastai buvo sprendžiami gimtojoje Kalabrijoje. Net didžiausios katalikų šventės nesutrukdydavo suvesti tarpusavio sąskaitų. Pernai Kūčių vakarą prie savo namų durų slenksčio buvo nušauta krikštatėvio Giovanni Nirtos žmona Maria Strangio-Nirta. Spėjama, kad moterį nužudė 25 metų Marco Marmo, kurio galva ir tapo pagrindiniu žudikų taikiniu Duisburge. Kad kerštas būtų „šaltas ir simetriškas”, žudynėms buvo pasirinkta rugpjūčio 15 diena, kai Italijoje buvo švenčiamos Žolinės – katalikams ne mažiau svarbi šventė nei Kalėdos.
Sicilijos mafijos sinonimas?
Organizacijos „Ndrangheta” nereikėtų painioti su garsia Sicilijos grupuote „Cosa Nostra”. „Ndrangheta” nėra gerai žinoma, tačiau ji laikoma didžiausia Italijos kriminaline grupuote, kuriai priklauso apie 10 tūkst. narių. Iš 73 šeimų susidedanti organizacija sėkmingai kontroliuoja narkotikų rinką.
Kitaip nei vieningai „Cosa Nostrai”, turinčiai savo „vadų vadą” („capo di capi”) ir griežtai prižiūrinčiai vidaus tvarką, „Ndranghetai” būdinga didesnė anarchija. Ji veikiau panaši į nepriklausomas šeimas, kurios nesutarimus sprendžia ginklu. Grupuotė neturi griežtos valdžios, kuri priverstų visus narius laikytis drausmės.
Kai policija kovoja su Sicilijos mafija, „Ndrangheta” veikia nematomai, tarytum „tamsioji mėnulio pusė”. Nelegaliai organizacijai pavyko žaibiškai praturtėti nepritraukus tokio policijos dėmesio, kokio paprastai susilaukia „Cosa Nostra”. Slaptųjų Italijos tarnybų ataskaitoje rašoma: „Grupuotės „Ndrangheta” beveik neįmanoma pamatyti. Jie neturi įtakos žiniasklaidai, todėl niekas jos nepasiekia. Neskambindama pavojaus varpais ši grupuotė tyliai konsoliduoja savo jėgas.”
Pajamų šaltinis
Vakarų Europoje itališki restoranai ir picerijos jau tapo kasdienybe, tačiau jų savininkai dažnai verčiami mokėti rinkliavas „už apsaugą” savo tėvynainiams. Reketas – toli gražu ne vienintelis Italijos mafijos pajamų šaltinis.
Didžiąją įplaukų dalį „Ndrangheta” gauna iš prekybos narkotikais. Kalabrijos regione esantis uostamiestis Gioia di Tauro – svarbus atramos taškas, per kurį į Europą eksportuojamas visas Kolumbijos kokainas. Slaptosios Italijos tarnybos tiki, kad nelegali prekyba kokainu, heroinu ir ginklais padėjo „Ndranghetai” ne tik praturtėti, bet ir aplenkti „Cosa Nostrą” bei Neapolyje įsikūrusį kriminalinį tinklą „Camorra”. Italijoje narkotikų apyvarta jau pasiekė 40 mlrd. eurų per metus, kas prilygsta 3,5 proc. Italijos nacionalinių pajamų.
Skverbiasi kur tik įmanoma
Žudynės Duisburge parodė, kad Italijos mafijos veiklos mastas gali būti globalus. Spėjama, kad „Ndrangheta” kontroliuoja prekybą Kolumbijos heroinu Didžiojoje Britanijoje, palaiko glaudžius ryšius su kokaino tiekėjais iš Pietų Amerikos ir su Italijos imigrantų bendruomenėmis Australijoje bei Kanadoje, su heroino eksportuotojais iš Turkijos ir su kai kuriomis radikaliomis Balkanų grupuotėmis. Manoma, kad šis tinklas apima ir Rytų Europą. Ši nusikalstama gruopuotė vis labiau skverbiasi ir į valdžios institucijas. Kitaip ji negautų suklastotų sutarčių, dengiančių nelegalų verslą, ir negalėtų ramiai plauti pinigų.
Tik visame pasaulyje veikiančios antiteroristinės organizacijos galėtų pakirsti kojas vis plačiau įsikerojančiai Italijos mafijai, tačiau vargu ar joms pavyks, nes kriminalinio tinklo nariai visada padeda vieni kitiems išeiti iš keblios padėties. Mafiją įveikti galėtų tik pasikeitę papročiai. Tačiau kol kas žudikams gali atleisti nebent aukos giminės moterys, kaip atleido Duisburge nužudyto 16-mečio motina, paraginusi savo tautiečius užbaigti kruviną vendetą. Giminės vyrai to daryti neketina.