Nuo kitų metų Klaipėdos regione pradėsianti funkcionuoti nauja atliekų tvarkymo sistema, kuriai klijuojama europietiška etiketė, dar neįdiegs daugumoje Vakarų Europos šalių paplitusios praktikos, kai atliekas rūšiuojantys gyventojai už jų išvežimą moka mažiau.
Pasak naujosios sistemos kūrėjų, taikyti tokias lengvatas Lietuvoje būtų gana sunku, nes didžioji dalis žmonių gyvena daugiabučiuose. Visų pirma ketinama sudaryti sąlygas rūšiuoti atliekas savanoriškai, mat tam skirtų konteinerių esą bus kur kas daugiau.
Lengvatos netrukus gali būti pradėtos taikyti tik individualių namų savininkams, kurie savo lėšomis pasistatytų biodegraduojančių atliekų kompostavimo įrenginius.
Kliūtis – daugiabučiai
Žinia, Klaipėdos regione baigiamas įgyvendinti beveik 12 mln. litų vertės atliekų tvarkymo sistemos plėtros projektas. Dumpiuose jau baigiamas pastatyti regioninis sąvartynas, į kurį bus vežamos atliekos iš visų Klaipėdos apskrities savivaldybių, nes dabar jose esantys 7 pagrindiniai bei 31 vietinis sąvartynas bus uždaryti.
Pradėjus veikti šiai sistemai, iš visų apskrities gyventojų ir juridinių asmenų bus pradėtas rinkti vietinės rinkliavos mokestis. Tvirtinama, kad bent jau gyventojams jis neturėtų būti smarkiai didesnis nei dabar mokami mokesčiai už atliekų išvežimą. Šiuo metu mieste vienas gyventojas vidutiniškai už atliekų išvežimą per mėnesį moka 4,9-4,95 lito, o vietinės rinkliavos teks mokėti maždaug 5,4-5,5 lito.
Teigiama, kad vietinė rinkliava išgyvendins praktiką, kai sutarčių su atliekų vežėjais nesudariusios įmonės ar gyventojai naudojasi svetimais konteineriais ir už tai nieko nemoka. Tačiau žengti dar toliau – taikant mažesnius mokesčius skatinti gyventojus rūšiuoti atliekas – esą dar nėra sąlygų.
Anot naują atliekų sistemą kuriančio Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vadovo Šarūno Reikalo, šalyse, kur dauguma žmonių gyvena daugiabučiuose, atliekų rūšiavimo skatinimą įgyvendinti yra labai sudėtinga.
„Šimtas daugiabučio gyventojų rūšiuos, o 10 – ne, ir taip gadins visą rezultatą. Tačiau naujai atliekų tvarkymo sistemai įsibėgėjus, bus galima pagalvoti apie tai, kaip būtų galima skatinti daugiabučių gyventojus, kurie surenka nemažai antriniam perdirbimui tinkamų atliekų. Reikia išsiaiškinti atliekų ir finansų srautus, tada būtų galima skaičiuoti pagrįstas nuolaidas”, – aiškino Š. Reikalas.
Daugiau konteinerių
Pasak pokalbininko, visų pirma žmonėms bus sudarytos sąlygos rūšiuoti atliekas, nes dabar arba trūksta specializuotų konteinerių, arba jie laiku neištuštinami.
„Pradėjus funkcionuoti naujai sistemai, tokių konteinerių bus kur kas daugiau ir bus griežta atliekų išvežimo kontrolė”, – tvirtina Š. Reikalas.
Apskrities komunalinių atliekų tvarkymo plane, kurį pernai patvirtino regiono plėtros taryba, numatyta, kad kitąmet makulatūros, stiklo ir plastiko konteinerių komplektas turi tekti 450 žmonių, 2010 m. – 330 žmonių. Dabartinė norma – 570 žmonių.
Tokius konteinerių kiekius turės užtikrinti konkursą atitinkamą rajoną aptarnauti laimėjęs atliekų vežėjas. Pastariesiems investicijos į šiuos konteinerius, anot Š. Reikalo, turėtų atsipirkti, nes jau ir dabar atliekų vežėjai parduoda surūšiuotas atliekas, o ateityje gali būti taikomos dar ir premijos už į sąvartyną nepatekusių, o perdirbtų atliekų kiekį.
Pradėtų nuo individualių namų
KRATC vadovo teigimu, 2009 metais gali būti pradėtos taikyti nuolaidos Klaipėdos regiono individualių namų gyventojams, kurie įsigytų biodegraduojančių atliekų (sodo atliekos, maisto atliekos ir t.t). kompostavimo įrenginius.
„Tokie įrenginiai į kompostą perdirba apie pusę name susidarančių atliekų. Perdirbimo ciklas užtrunka apie pusantro mėnesio. Šiam laikui praėjus, dirvą galima tręšti geros kokybės kompostu”, – pasakojo Š. Reikalas, pabrėžęs, kad jos vadovaujama įmonė nesiruošia prekiauti tokiais įrenginiais.
Anot jo, tokie įrenginiai paprastai būna apie kubinio metro talpos, svarbiausia jiems užtikrinti gerą ventiliaciją ir šiluminę izoliaciją
„Situacija pasikeis”
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva BERANKIENĖ
Savivaldybė šiuo metu neturi tiesioginių sutarčių su vežėjais, tad negali reikalauti, kad jie pastatytų daugiau atliekoms rūšiuoti skirtų konteinerių ar dažniau išvežtų jų turinį. Reaguodami į žmonių pranešimus skambiname, pabarame – pažada, ir tiek. Situacija pasikeis kitąmet – bus tiesioginės sutartys, kurių vienas iš reikalavimų bus pastatyti reikiamą kiekį konteinerių. Tada bus ir kontrolė.
Vakarų Europos pavyzdžiai
Bendrosios šiukšlės Belgijoje metamos į specialius baltus maišus. Ant kiekvieno iš jų turi būti užrašytas rajono, kuriame surenkamos šiukšlės, pavadinimas. Šie maišai priklausomai nuo gyvenamojo rajono kainuoja iki vieno euro. Maišai plastmasei ir metalui kainuoja centus, o popierius gali būti kraunamas tiesiog į nebenaudojamas kartonines dėžes.Skirtingos atliekos išvežamos skirtingomis dienomis, pažeidus šią tvarką galima gauti baudą.
Šveicarijoje atskirai rūšiuojamas ne tik kartonas ir popierius, bet ir privaloma suspausti panaudotus plastmasinius butelius specialia mašinėle.
Švedijoje rūšiuojantis atliekas gyventojas moka tik už konteinerio transportavimą, o viską sumetęs į vieną konteinerį, moka ir už transportavimą, ir už rūšiavimą.
Austrijoje ir Vokietijoje gyventojai moka tik už nerūšiuotas atliekas. Šiose šalyse atliekas rūšiuoja atitinkamai 95 ir 92 proc. gyventojų.
Įdomūs faktai
Popierinės nesuirusios atliekos sąvartyne išguli 2 metus. Kiekviena perdirbto popieriaus tona išgelbėja 17 medžių, 26 460 litrų vandens.
Stiklas gamtoje sudūlėja per 900 metų.
Daugiau kaip 60 proc. pakuočių yra pagaminama iš plastiko. Irdamas ir deginamas plastikas išskiria daug nuodingų junginių, teršiančių orą, vandenį ir žemę. Tokios pakuotės sąvartyne išsilaiko 200 metų.
Konservų dėžutė sąvartyne išguli 90 metų.