Pasaulyje vienu geriausių jogos meistrų laikomas Andrejus Siderskis praėjusią savaitę lankėsi Klaipėdoje. Čia jis surengė mokymus būriui Lietuvos ir Latvijos jogos instruktorių, o vėliau apie jogą papasakojo ir „Vakarų ekspresui”.
Į Lietuvą jau trečią kartą atvykęs, tačiau pajūryje pirmąsyk lankęsis 47 metų jogas pasakojo, kad žmonės dar nesupranta užsiėmimų naudos ir tiki įvairiausiais apie jogą sklandančiais gandais.
Nieko neišmanančiam trumpai paaiškinkit, kas yra joga?
Praktikuodamas jogą žmogus mokosi kontroliuoti savo kūną. Kitaip tariant, tai ne tik kūno, bet ir viso gyvenimo savikontrolė. Su jogos pagalba randami patys efektyviausi metodai, pagal kuriuos galima paveikti net centrinę nervų ir kitas sistemas, joga tarsi perduoda informaciją, įspėja, kur reikia daryti korekcijas. Vėliau parenkama treniruočių technologija, pagal kurią kiekvienas žmogus gauna ko jam reikia, priverčia optimaliai dirbti visą kūną, visus organus.
Visi dirba vienodais metodais?
Skirtingiems žmonėms – skirtingi metodai. Gaunama reikalingų korekcijų informacija, treniruočių stiliai taip pat skirtingi, juk ne visų žmonių sudėjimas vienodas, mentalitetas – taip pat.
Jūsų užsiėmimuose mačiau nemažai žmonių. Ar joga tampa madinga, ar savęs jau nemokame kontroliuoti?
Išeikite lauk ir parodykit man sveiką žmogų. Pažiūrėkit, kiek žmonės dabar dirba – organizmui tiesiog nelieka laiko pailsėti, kad jis galėtų gerai funkcionuoti. Jeigu kūnas jau pradeda prarasti net kai kurias savo biologines funkcijas, tai ką galima kalbėti apie savikontrolę? Kalbu ne tik apie kūną, kurį reikia suvaldyti pirmiausiai, vėliau reikia išmokti kitokių dalykų.
Tai yra kažkokie tobulėjimo lygiai ar panašiai?
Taip. Na, lygiais gal to nepavadinčiau, keičiasi užsiėmimų stilius, suvokimas. Palyginčiau procesą su mažu vaiku – jis gimsta, mokosi vaikščioti, skaityti… Taip ir čia – žmonės supranta, kad jie gali vis daugiau ir daugiau.
Ir taip – kiekvienas, nėra kokių apribojimų?
Žinoma. Aišku, jeigu vienas yra stambus, kitas liesas, jie treniruosis kiek kitaip, tačiau pasieks tą patį rezultatą – pasieks tam tikrą harmoniją.
O Jūs kada joga susidomėjote? Kodėl?
Dar mokyklos laikais buvau plaukikas – rimtai sportavau, man gerai sekėsi. Bet po to pradėjau norėti kažko daugiau ir susidomėjau povandeniniu plaukiojimu, vadinamu daivingu. Ukrainoje, atrodo, 1975 metais, geras mano treneris ir papasakojo man apie jogą, kaip ta sistema veikia, rekomendavo. Vėliau man į rankas papuolė knygutė apie jogą, paskaičiau, nutariau pradėti, nes atrodė, kad tai turėtų padėti sportui – susikaupti. Pritaikiau ją sporte,savo gyvenime – padėjo.
Ar tiek laiko joga užsiimantis žmogus gali imti jos ir atsisakyti, taip, kaip senas rūkalius mesti rūkyti?
Aš asmeniškai negalėčiau. Dėl savęs juk treniruojuosi, ne dėl kitų, matau rezultatus, suprantu, kad visą laiką yra ką koreguoti. Supratau, kad tai pats efektyviausias būdas gerai jaustis. Man 47 metai, bet aš jaučiuosi geriau nei tokio amžiaus. Nereikia atsisakyti mėgstamų užsiėmimų, kad ir kas tai bebūtų. Aš, pavyzdžiui, keliauju po pasaulį, nardau, filmuoju po vandeniu.
Ar tiesa, kad jogams būtina praktikuoti Rytų religijas?
Ne. Tai mitas. Gal painiojama su tuo, kad induistai surado vieną iš sėkmingiausių jogos technologijų. Kad ir kokią religiją žmogus išpažįsta, joga jam tik padės labiau suprasti savo tikėjimą.
Kokių dar mitų girdėjot apie jogą?
Kad jogą praktikuojantys guli ant vinių ir stiklus valgo. Taip pat kalbama, kad reikia laikytis griežtos disciplinos, daug laiko ir sunkiai treniruotis. Netiesa. Man, pavyzdžiui, pakanka dviejų treniruočių per savaitę, kitiems gal reikia daugiau, kitiems mažiau.
Ačiū už pokalbį
A. Siderskį į Klaipėdą pasikvietė Lietuvos jogos federacijos vadovas Vytis Zabulėnas, kuris su kolega Giedriumi Rėbžda šiemet pajūryje – Nidoje ir Palangoje pradėjo rengti nemokamas treniruotes.
„Jos tapo labai populiarios – susirenka po 40 žmonių. Ketiname ir kitais metais čia sugrįžti”, – sakė V. Zabulėnas.