Kuo daugiau saulės – tuo daugiau grėsmės susirgti

Apie melanomą – pigmentą melaniną gaminančių ląstelių naviką – įprasta prabilti vasarą, mat vienas iš rizikos susirgti šiuo odos vėžiu veiksnių yra saulės spinduliai.

Chirurgas onkologas Algirdas Kasiliauskas, apie 20 metų dirbantis onkologijos srityje, sako, kad melanoma reikalauja būti apdairius: „Bent kartą per mėnesį nuodugniai apžiūrėkime savo kūną, o kartą per metus tegu tai padaro šeimos gydytojas.”

To reikia, kad klastinga onkologinė liga būtų atpažinta laiku. Pašalinus supiktybėjusį odos darinį 1 ir 2 stadijų, ankstyvos mirties išvengiama.

Saulė piktesnė baltaodžiams

Prie rizikos susirgti melanoma veiksnių pirmiausia priskiriami A ir B tipo saulės ultravioletiniai spinduliai. Nekelia abejonių, – sako gydytojas, – kad atitinkamai kenkia soliariumai, kuriuose žmogus apšvitinamas tokio pat ilgio bangomis.

2005 metais Respublikoje diagnozuoti 243 melanomos atvejai. Iš jų – 160 moterų. Panašūs skaičiai bei pasiskirstymas tarp lyčių – kasmetinėse statistinėse lentelėse. Kodėl daugiau serga moterys – atsakymo nesą. Galima tik spėti, jog jos labiau piktnaudžiauja saule ir soliariumais. Nors… kiek kenkia soliariumai – atsakyti taip pat nesą lengva, nes šios rizikos dydis niekur neįvardintas.

Sergančiųjų amžiaus vidurkis – 50-60 metų. Nors būna, kad liga diagnozuojama ir jauniems.

Ne vien iš apgamų

Melanoma – tik viena iš odos auglių formų. Dažnesni būna nepigmentiniai odos vėžiai – epidermoidinė karcinoma ir bazalioma. Šios vėžio rūšys beveik visada išgydomos.

Melanomos kilmė, eiga, gydymas kitokie. Ji atsiranda iš odos ląstelių, kurios saulės įdegimo metu gamina melaniną, pigmentinę medžiagą. Kuo daugiau saulės – tuo daugiau pigmento. Jei jo, atliekančio, beje, apsauginę nuo saulės spindulių funkciją, susikaupia per daug – išauga melanoma.

Melanomos ypatumas – ne visada pasiduoti gydymui. Labiau užleista stadija jam visai nepasiduoda, – pasakoja gydytojas.

Žinotina, kad ne visi spalvoti odos dariniai yra pigmentiniai. O jų turime visi, apie 40 – 50 ar net daugiau – didesnių ar mažesnių dėmelių bei taškelių.

Ir ne visi jie vienodai rizikingi. Be to, jei jų ir nebūtų – melanoma gali išaugti iš bet kurios odos vietos, nes pigmentinių ląstelių yra visur, tik apgame daugiau. Liga gali pradėti formuotis lygioje sveikoje odoje.

Jautriausi

Nustatyta, kad ultravioletiniams saulės spinduliams jautriausi baltaodžiai, šviesiaplaukiai, mėlynakiai skandinaviško ar airiško tipo žmonės, kurių pigmentinių ląstelių melanino kiekis odoje mažiausias.

Todėl nuostabos nekelia, kad didžiausias sergamumas melanoma užfiksuojamas Australijoje, Kvinslendo provincijoje. Čia, kur labai aktyvi saulė, gyvena baltaodžiai imigrantai.

Atspariausi kenksmingiems spinduliams juodaodžiai.

„Riziką susirgti ne tik melanoma, bet ir nepigmentiniu odos vėžiu, didina ne vien gautų saulės spindulių kiekis per gyvenimą, bet ir vienkartiniai nudegimai iki raudonumo, pūslių,” – perspėjo A. Kasiliauskas.

Gydytojo onkologo rekomendacijos: degintis saikingai, vengti būti lauke nuo 11 iki 15 val., kai saulės spinduliavimas intensyviausias.

Kenksmingi ultravioletiniai spinduliai slopina imuninę sistemą, skatina odos senėjimą, raukšlėjimąsi.

Ar šalinti?

Susirūpinti dėl apgamo, pasakoja chirurgas onkologas, reikėtų pastebėjus, kad jis pakito, išopėjo, pradėjo niežėti, šlapiuoti.

Įrodyta, kad didesnę riziką supiktybėti turi tas apgamas, kurio skersmuo didesnis nei 6 mm, jei pigmentas netolygiai išsidėstęs, t.y. apgamas nevienodos spalvos, iškilęs virš odos, jo kraštai nelygūs, netaisyklingos formos. Jei bent du požymiai atitinka, apgamą geriau pašalinti, kad jis nesupiktybėtų.

Ar gali onkologas iš akies nustatyti, ar apgamas suvėžėjęs?

„Jei darinys išopėjęs, atitinka tam tikras charakteristikas, kartais galima beveik garantuoti, kad tai melanoma. Tačiau įtarinėjimais galima vadovautis tik preliminariai – tiksliai pasakyti, ar tai melanoma, galima tik atlikus tyrimą. Tam tikslui yra daroma biopsija – paimamas 1-2 mm dydžio darinio lopelis ir ištiriamas mikroskopu.”

Operacija primygtinai siūlytina, jei melanomos požymiai aiškūs.

Profilaktiniu tikslu pašalinti rekomenduotina tuos apgamus, kurie atitinka kuriuos nors jau minėtus rizikos kriterijus – sumažinsime pavojų susirgti. Metų metais nesikeičiančio švelnaus apgamėlio šalinti visai nebūtina.

Delsti negalima

Nemažai melanomos atvejų, gydytojo duomenimis, visgi nustatoma jau trečios ar net ketvirtos stadijos, kai gydymas gali nebepadėti dėl išsisėjusių metastazių. Tuomet padidėja rizika gyventi trumpiau kaip 5 metus po gydymo.

„Neretai pacientas ateina ir sako, kad apgamas jau kelis mėnesius šlapiuoja, išopėjęs, kraujuoja, klausia, ką daryti. Kam tiek atidėliojo, ko laukė? Tik pasikeitė apgamas – ir kreipkis”, – pataria onkologas.

Taip pat reikėtų susirūpinti, jei be aiškios priežasties ilgiau kaip dvi savaites neužgyja bet kokia opelė odoje.

Pirmųjų dviejų ir vadinamosios nulinės stadijos, kai navikas neperaugęs bazinės membranos, melanoma pagydoma.

A. Kasiliauskas paneigia mitą, gajų net tarp vyresnės kartos gydytojų: kad neva prie apgamo geriau nekišti nagų, jei jį sujudinsi – supiktybės.

„Laikas ir statistiniai duomenys parodė, kad taip nėra. Nuo biopsijos, apgamo šalinimo bet kokiu būdu – šaldymo azotu, deginimo lazeriu, elektriniais prietaisais, operavimo peiliu – apgamui nieko blogo neatsitinka. Jei buvo piktas – piktesnis nepasidaro”, – sakė jis.

Jei melanino, atliekančio apsauginę nuo saulės spindulių funkciją, susikaupia per daug – išauga melanoma.

Kreiptis į gydytoją būtina pastebėjus, jog apgamas pasikeitė, kai jis pradėjo niežėti, šlapiuoti

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.