Kaip rodo gyventojų surašymo duomenų analizė, trečdalyje tankiausiai gyvenamų Amerikos apygardų baltieji tapo mažuma. Visoje šalyje baltieji gyventojai sudaro daugumą kas dešimtoje apygardoje (iš viso Jungtinėse Amerikos Valstijose yra 3141 apygarda), rašo dienraštis „The Daily Telegraph”.
Gauti duomenys leidžia daryti išvadą, kad etninė įvairovė Jungtinėse valstijose padidėjo. Šitaip atsitiko dėl imigracijos iš Centrinės ir Pietų Amerikos, taip pat dėl didesnio juodaodžių ir ispanakalbių gyventojų gimstamumo.
Surašymo biuro duomenimis, 2000 metais baltieji buvo mažuma 262-ose JAV apygardose. 1990 metais tokių apygardų buvo 183.
Visoje šalyje 2006 metais tautinių mažumų atstovų skaičius pasiekė 100 milijonų – tai sudaro maždaug trečdalį gyventojų.
Kaip prognozuoja Surašymo biuras, iki 2050 metų etninių mažumų atstovai sudarys pusę visų JAV gyventojų.
Šio tyrimo rezultatai tikriausiai dar labiau paaštrins ginčus dėl imigracijos, kuri daugelyje JAV rajonų yra vienas iš opiausių klausimų. Stiprėja antiimigrantinės nuotaikos, gyventojai organizuoja pasienio būrius, o daugelyje valstijų priimami įstatymai, sąlygojami federalinės vyriausybės nesugebėjimo išspręsti šią problemą.
Didžiausi pokyčiai įvyko Čikagoje, kur 2006 metų liepos 1 d. azijiečių procentais buvo daugiau nei Honolulu, o Vašingtonas pralenkė Teksaso valstijos pasienio miestą El Pasą pagal ispaniškai kalbančių gyventojų dalį procentais.
Tuo tarpu Hiūstonas pagal juodaodžių gyventojų skaičių pranoko Los Andželą.
Šie duomenys – pirmasis gyventojų rasinės ir etninės sudėties vertinimas po uragano „Katrina”, kuris 2005 metais nusiaubė JAV pietrytinę pakrantę ir privertė šimtus tūkstančių žmonių pakeisti gyvenamąją vietą.
Daugelis persikėlė į Hiūstoną – miesto gyventojų etninė sudėtis keičiasi greičiau nei kur nors kitur šalyje.
Hariso apygardoje, kur yra Hiūstonas, 2005-2006 metais mažumų atstovų skaičius padidėjo 121,4 tūkstančio, dėl to jie sudarė jau 63 procentus gyventojų.
Didelių permainų užfiksuota ir Luizianos valstijos Orleano apygardoje, kur yra Naujasis Orleanas. 2005 metais ten gyveno 27 procentai baltųjų, 2006 metais jie sudarė jau 34 procentus, o juodaodžių gyventojų dalis sumažėjo nuo 68 procentų iki 59 procentų.
Juodaodžių taip pat sumažėjo San Franciske, Los Andžele, San Diege ir Niujorke. Tuo pat metu juodaodžių dalis išaugo Atlantoje, Hiūstone, Dalase, Majamyje ir Vašingtone.
Didžiausias kiekybinis mažumų atstovų prieaugis užfiksuotas Los Andžele, Kalifornijos valstijos Riversaido apygardoje, Dalase, Hiūstone ir Niujorke.
Azijiečių dalis labiausiai išaugo Kalifornijos valstijos Nepos apygardoje, taip pat Floridos valstijos Okalos, Neiplso, Keip Koralo ir Port Sent Liusi miestuose.
Pagal absoliučius rodiklius azijiečių skaičius maksimaliai padidėjo Niujorke, Los Andžele, Vašingtone, San Franciske ir Čikagoje.
Daugelyje didžiausių šalies apygardų tautinės ir etninės mažumos jau seniai sudaro didelę gyventojų dalį.
Bet nauji duomenys rodo, kad įvairesnė darosi priemiesčių ir kaimo rajonų gyventojų sudėtis: ten žmonės stengiasi užimti darbo vietas, kurias atlaisvina baltieji, paliekantys miestų centrus.
Kai kur šie pokyčiai kelia vietos valdžios susirūpinimą: ji imasi įvairių priemonių, pavyzdžiui, uždraudžia namų savininkams nuomoti nekilnojamąjį turtą nelegaliems imigrantams.
Virdžinijos valstijos šiaurėje gyvenanti Terezita Chakinto (Teresita Jaqinto) sako, jog dabar į ją žiūrima nebe taip draugiškai kaip prieš 30 metų, kai ji čia atvažiavo ir buvo viena iš nedaugelio ispaniškai kalbančių apygardos gyventojų.
„Mes ne šiaip jaučiame mažesnį svetingumą, mes jaučiame grėsmę”, – teigia T. Chakinto. Ji dirba mokytoja Vudbridže, už 20 mylių į pietvakarius nuo Vašingtono, Princo Viljamo apygardoje. Neseniai ten nelegaliems imigrantams buvo uždrausta dirbti komunalinėse tarnybose.
Pasak Nacionalinės valstijų įstatymų leidimo susirinkimų konferencijos, tokie draudimai įvedami vis dažniau. Turimais duomenimis, šįmet valstijų įstatymų leidėjai pateikė daugiau kaip 1,4 tūkstančio projektų dėl priemonių prieš imigrantus.
Tokių žingsnių šalininkai tvirtina, jog valstijų įstatymai būtini, kadangi Kongresas neįstengia užkirsti kelio nelegaliai imigracijai. Manoma, kad Jungtinėse Valstijose nelegaliai gyvena 12 milijonų žmonių.