Laisvas menininkas Samogitas

„Esu Samogits. Atvežiau į Klaipėdą retrospektyvinę savo skulptūrų parodą”, – prisistato Paryžiuje gyvenantis palangiškis Adomas Stanislovas Raudys-Samogits.

Samogito paroda „Sugrįžimai, arba Kaip žemaitis jėgos ieškojo” pristatoma šiandien 16 val. Prano Domšaičio galerijoje. Su jos autoriumi susitikome prieš vernisažą.Pateisindamas savo kūrybinį Samogito slapyvardį menininkas kalbėjo tik žemaitiškai.

Ką uostamiesčio žiūrovai išvys jūsų parodoje šiandien?

Ekspozicijoje bus piešinių ir apie 40 skulptūrų iš įvairių mano kūrybinių laikotarpių, sukurtų iš įvairiausių medžiagų: akmens, marmuro, medžio, bronzos, aliuminio. Skulptūros nuo 14 cm iki 1 m dydžio. Viena skulptūra vadinasi „Prasiveržimas”. Tai didelis balvonas iš armatūros, skardos.

Ką jis simbolizuoja?

Rytų Europą. Vakarų Europos šalys mato joje Europos ateitį. Vakarai labai nusigyveno.

Jums artima šiuolaikinio meno raiška?

Anksčiau kūriau daugiau klasikinių formų skulptūras, bet dabar bandau šiuolaikinę meno raišką. Naudoju paparastas medžiagas, vos ne iš šiukšlyno surankiotas. Čia, Klaipėdoje, prie maisto parduotuvės atradau daug išmestų medinių dėžučių – susirinkau jas, išardžiau ir turėjau medžiagos skulptūrai. Dar sūnus iš statybų atvilko skardos gabalą. Kad nesimatytų iš ko padaryta, nudažau savo balvonus.

Turbūt tokias skulptūras nelabai kas perka?

Na, taip klasikines skulptūras, mažus reljefus, pakabinamus ant sienos labiau perka. Parduodu savo kūrinius daugiausiai Italijoje, Šveicarijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. O šiuolaikinių balvonų nelabai nori kolekcionieriai – jų į lagaminą nesukiši, ir pastatyti jiems reikia didesnės erdvės. Perka muziejai. Mano darbai po visą pasaulį iškeliavę.

Iš ko pragyvenate Prancūzijoje?

Emigracijoje supratau, kad iš skulptūros nepragyvensiu, tad studijavau architektūrą. Daug metų dirbau Paryžiuje architektu. Kitiems namus projektuodamas ir sau pasistačiau, ir šeimą iš šio darbo aprūpinau. Dar bendradarbiauju su Prancūzijos rusų laikraščiu, esu žurnalistas. Ir skulptūras parduodu, ir dar eiles rašau, kino scenarijus. Esu laisvas menininkas.

Kino scenarijus? Apie ką? Gal ir filmas koks sukurtas pagal jūsų scenarijų?

Mano scenarijų apie partizanų kovas Lietuvoje Kanuose nupirko vienas amerikietis kino režisierius. Gavau 5 tūkstančius dolerių, bet filmo, atrodo, nepastatė.

Dabar rašau scenarijų apie rusišką Romeo ir Džiuljetos istoriją. Pokariu Maskvoje buvo analogiška meilės istorija. Noriu šį scenarijų pasiūlyti lietuvių režisieriui Šarūnui Bartui.

Rašau istorinę poeziją. Esu sukūręs 30 poemų apie lietuvių laisvės ir savo gyvenimo kovas. Eilėmis esu parašęs visą savo biografiją.

Gal galėtumėte trumpai ją papasakoti ne eilėmis?

Gimiau 1936 m. Palangoje, Vilimiškės kaime. Augau stambių ūkininkų šeimoje, mokiausi Palangos vidurinėje mokykloje. Buvau disidentas jau mokykloje, partizanavau. Išvažiavęs į Vilnių iš pradžių studijavau teisę, paskui skulptūrą Vilniaus dailės institute. 1958 m. išvykau į Lenkiją, studijavau skulptūrą Krokuvoje, Gdanske. Vėliau – architektūrą Vokietijoje, Darmštate. Nuo 1961 m. gyvenu Paryžiuje. 1969-1973 m. Italijoje dirbau pasaulyje plačiai žinomo, iš Druskininkų kilusio, skulptoriaus Žako Lipšico asistentu. Paryžiuje studijavau skulptūrą pas Cezarą, Henry Moore, Marino Marini.

Kokie jūsų ryšiai su Lietuva, neketinate sugrįžti?

Gyvendamas svetur niekada nenutraukiau ryšių su Lietuva. Čia gyvena mano giminės, sugrįžau čia jau pirmaisiais metais po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1991 m. dalyvavau Klaipėdos vykusiame tarptautiniame granito skulptūrų simpoziume ir sukūriau paminklą „Tautinis pasipriešinimas”, kuris dabar yra parke prie Danės upės.

O šiais metais atvykau dėl dviejų svarbių priežasčių – padovanojau dalį atgautos tėvų žemės pajūryje Vilniaus dailės akademijai ir pristatau savo kūrybos parodas penkiuose Lietuvos muziejuose.

Padovanojote žemę pajūryje Vilniaus dailės akademijai? Kodėl Ar žinote, kad ji kainuoja milijonus?

Ką aš darysiu su tais milijonais? Nei pinigų, nei žemės į grabą nenusinešiu. Padovanojau 5 hektarus žemės tarp Palangos ir Nemirsetos, toje vietoje, kur gyveno mano tėvai ir aš užaugau būtų įkurtas Adomo Samogito Žemaitijos skulptūrų parkas, parengta bazė dailės studentų ir dailininkų kūrybinėms stovykloms. Parkas bus pradėtas kurti jau šiais metais.

O jūsų retrospektyvinė kūrybos paroda, kur ji dar bus eksponuojama?

Ši ekspozicija keliauja po Lietuvą nuo gegužės mėnesio. Buvo pristatyta Telšiuose, Plungėje, dabar iki rugpjūčio 30 d. Klaipėdoje, po to A. Mončio muziejuje Palangoje, Vilniaus dailės akdemijos galerijoje. Kitais metais bus dar penkios parodos Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Mažeikių. Rygos muziejuose.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.