Vilniaus valdžia norėtų daugiau dangoraižių, architektai – gamtos

Sostinės valdžios atstovų neįtikino architektų argumentai, kad mieste turėtų būti kuo mažiau aukštų pastatų.

Savivaldybės sudaryta komisija, tirianti Vilniaus bendrojo plano iki 2015 metų teisėtumą ir pagrįstumą, teigia, jog sostinėje yra per mažai vietų, kur leista statyti aukštybinius (kurių aukštis neviršija 35 metrų) pastatus.

Tuo tarpu Bendrojo plano rengėjai, įmonės „Vilniaus planas” atstovai, tvirtina, kad dangoraižiai naikina Vilniaus savitumą ir net kuria socialinių problemų židinius.

Praėjusios kadencijos miesto valdžios parengtame Bendrajame plane pažymėtos tik dvi vietos, kuriose Vilniuje galima statyti aukštybinius pastatus: tai dešinysis Neries krantas ir teritorija netoli Spaudos rūmų.

Toks sprendimas buvo priimtas todėl, kad šiose vietose dar 1970 metais pradėtos formuoti urbanistinės kalvos – pastatytas „Lietuvos” viešbutis ir Spaudos rūmai. Pasak Bendrojo plano pagrindinio architekto Mindaugo Pakalnio, negalima keisti jau pradėtos aukštų pastatų išdėstymo schemos.

„Mano nuomone, šis argumentas – neįtikinantis. Juk gyvename nebe septintajame dešimtmetyje, todėl požiūris turėtų keistis”, – Eltai sakė vicemeras Evaldas Lementauskas, kuris yra ir Bendrąjį planą tiriančios komisijos pirmininkas.

Komisijos nariai ketvirtadienį diskutavo su architektais aukštų pastatų statybos klausimu.

E. Lementausko įsitikinimu, Vilniuje turėtų būti leista statyti daugiau dangoraižių, nes verslininkai jaučia poreikį investuoti į miestą.

„Yra labai daug rimtų verslo grupių, kurios norėtų vienytis ir bandyti auginti aukštybinių pastatų kalvas įvairiose vietose. Buvo svarstomos vietos Šiaurės miestelyje, gamyklos „Vilma” teritorijoje, taip pat atkarpa Ukmergės gatvėje ties Fabijoniškių mikrorajonu”, – teigė E. Lementauskas.

Bendrasis planas yra išnagrinėjęs tik sostinės centro teritoriją ir erdvę prie Spaudos rūmų. Kurti urbanistines kalvas kitur nėra draudžiama, tačiau tai padaryti itin keblu, nes nėra tikslių analizių, kur galėtų dygti aukšti pastatai, o kur – ne.

„Patys verslininkai nepajėgūs nagrinėti teritorijų, o mes jų kažkodėl nenagrinėjame. Taip gniuždome verslo investicijas miestui. Reikėtų įvesti labai aiškius kriterijus ir taisykles visame mieste, ne tik centre”, – kalbėjo E. Lementauskas.

M. Pakalnio nuomone, kuo mažiau aukštų pastatų, tuo miestui geriau. „Visa Europa suprato, kad gyvenimo kokybės atžvilgiu geriausias miestas yra vidutinio aukštumo. Štai, Paryžiuje, Nicoje, Helsinkyje Osle yra susiformavusi tradicija, kuri saugo tam tikrą gamtos ir statinių santykį”, – sakė architektas.

Pasak M. Pakalnio, statyti aukštus pastatus kalvų principu nuspręsta dar pokario laikais. Tuometiniai architektai esą supratę, jog aukšti pastatai Vilniuje (tuo metu tik bažnyčios) dėliojasi kalvomis. Buvo nutarta tęsti statybas šiuo principu, o dabar esą jau nebegalima keisti ankstesnių sprendimų, nes jie yra tęstiniai.

Dar viena priežastis, kodėl reikėtų vengti aukštų pastatų, anot M. Pakalnio, yra jų paskirtis. „Aukštybinis pastatas negali būti skirtas gyventi. Neseniai Vilniuje lankęsi Didžiosios Britanijos urbanistai man pasakė, kad kai aukšti mūsų daugiabučiai pasens, jie taps socialinių problemų židiniais”, – sakė miesto Bendrojo plano rengėjas. Tačiau komisijos šie argumentai neįtikino.

Artimiausiu metu komisija turėtų balsuoti dėl galutinių Bendrojo plano tyrimo išvadų. Jas pristatyti miesto Tarybai ketinama rugsėjo 12 dieną.

Ar teks koreguoti Bendrąjį planą, E. Lementauskas kol kas nesiryžo prognozuoti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.