Artėja laikas, kai paskelbus naujas makroekonomines prognozes Vyriausybė, vykdydama viešai duotus pažadus, turės apsispręsti dėl tolesnio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimo.
Pagal galiojančius įstatymus, GPM nuo kitų metų pradžios turi sumažėti nuo 27 iki 24 proc. Tačiau Vyriausybė ne kartą buvo raginta šį mokestį mažinti dar radikaliau ir greičiau.
Visgi ekspertai jau akcentuoja, kad geriausia proga tai padaryti jau pramiegota. Esą dabar reikia tenkintis ir 24 proc. tarifu, o toliau jį mažinti galima tik atliekant kompleksinę mokesčių sistemos reformą, nes šalies ūkiui pamažu įeinant į lėtėjimo fazę reikia vengti radikalių veiksmų, galinčių sukelti finansų sistemos krizę.
Spręs rugsėjį
Finansų ministerija šių metų pradžioje Vyriausybei pateikė išvadą, kad GPM mažinimo klausimus tikslinga svarstyti ne anksčiau kaip trečiąjį ketvirtį, kadangi tuo metu jau bus žinomos naujos makroekonominės prognozės ir ilgesnio laikotarpio biudžeto vykdymo rezultatai.
Pasak šios ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Giedrės Balčytytės, šiuo metu ministerijoje nesvarstomi jokie GPM mažinimo scenarijai. Prie šio klausimo rugsėjį turėtų sugrįžti pati Vyriausybė.
„Tačiau reikėtų atkreipt dėmesį jau į tai, kad pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinio biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio sudarė 1,972 milijardo litų – 246,4 milijono litų mažiau nei prognozuota”, – sakė G. Balčytytė.
Pajamų nesumažėjo
Vyriausiasis banko „DnB NORD” analitikas Rimantas Rudzkis teigia, kad to fakto, jog GPM surinkta mažiau, nei prognozavo Finansų ministerija, sureikšminti nereikia.
„Finansų ministerija planuoja tragiškai. Bendros biudžeto pajamas jie numato normaliai, tačiau sudėtines pajamų dalis, atrodo, kad užrašo iš lubų. Reikėtų lyginti ne prognozę ir surinkimo rezultatus, o atitinkamus praėjusių ir šių metų laikotarpio mokesčio surinkimo rezultatus. GPM buvo sumažintas beveik penktadaliu, o pajamų nesumažėjo. Jei ministerija planavo surinkti daugiau šio mokesčio, tai gana naivu, nes GPM sumažinimo nauda pajuntama per keletą metų”, – sako R. Rudzkis.
2006 m. sausio-birželio mėnesiais, kai GPM dar siekė 33 proc., nacionaliniam biudžetui šis mokestis atnešė 1,902 mlrd. litų pajamų, o pirmąjį šių metų pusmetį, kai galioja 27 proc. GPM, biudžeto pajamos iš jo sudarė 1,972 mlrd. litų.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda taip pat akcentuoja, kad Finansų ministerija niekada nepasižymėjo sugebėjimu tiksliai prognozuoti biudžeto pajamas, tačiau kartu teigia, kad iš GPM surinkimo tendencijų galima daryti ir kitokias išvadas.
„Gali būti, kad GPM surinkimo prognozės yra ypač įtempto biudžeto planavimo pasekmė – pernai Finansų ministerijai buvo keliami dideli reikalavimai biudžeto išlaidoms. Nors GPM skirtingai nei pelno mokestis, paprastai renkamas tolygiai, tačiau šiemet dar galima tikėtis jo surenkamumo padidėjimo, nes nuo liepos padidėjo minimali mėnesinė alga, kurią gauna apie penktadalis dirbančiųjų.
Visgi jau galima daryti prielaidą, kad pernai akivaizdžiai išryškėjęs vokeliuose mokamų algų „išlindimas” į dienos šviesą išsisemia. Taip pat galima įžvelgti ir pirmuosius šalies ūkio vystymosi lėtėjimo požymius”, – sako G. Nausėda.
Reikia kompleksinių priemonių
Vyriausiasis banko „DnB NORD” analitikas Rimantas Rudzkis
Aišku, kad norint konkuruoti dėl investicijų su aplinkinėmis valstybėmis reikia GPM mažinti kuo greičiau iki 20 proc. ribos, tačiau kartu turi būti įgyvendinamas įvairių priemonių kompleksas, nes vien šio mokesčio mažinimas gali pridaryti daugiau bėdų nei naudos. Jei jau nesiimama kompleksinių ekonominės politikos pertvarkymo priemonių, tai reikėtų nors kompleksinės mokestinės reformos – padaryti mokesčių sistemą tokią paprastą, kaip jau seniai padarė estai. Toliau mažinant GPM reikėtų panaikinti kai kurias mokestines lengvatas, kurios kompensuotų galimas netektis. Deja, bet kol kas to nesimato. Pavyzdžiui, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku tapęs Jonas Lionginas žadėjo mažinti mokestinių lengvatų skaičių, tačiau dabar pats siūlo įvesti naujas.
Progos jau pramiegotos
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda
Apie 20 procentų GPM galima nebediskutuoti, nes palankiausias progas valdžia jau pramiegojo. Tai reikėjo daryti prieš 2-3 metus. Dabar, kai ekonomika lėtėja, geriausia, kas galima padaryti – kaip ir numatyta nuo 2008-ųjų pradžios sumažinti GPM iki 24 proc. Radikalesni sprendimai gali sukelti biudžeto įtampas, finansų sistemos destabilizaciją.
Gali paskatinti infliaciją
„Nordea Bank Lietuva” Finansų rinkų ekspertė Vylūnė Urbonienė
Verslui visuomet geriau tuomet, kai Vyriausybė laikosi aiškios ir tikslios fiskalinės politikos ir nekeičia svarbių sprendimų pusiaukelėje. Radikalus GPM mažinimas gali paskatinti vartojimą ir infliaciją, kurios grėsmė Lietuvoje ir taip didelė.