Valdininkų galvose gimė naujas sumanymas, kaip dar pakelti ir taip jau rekordines nekilnojamojo turto kainas.
Gyvenamuosius namus, komercinius pastatus, kitus objektus statančioms bendrovėms ketinama įvesti infrastruktūros plėtros mokestį.
Kitaip tariant, statytojai privalės savivaldybei pervesti pinigų, už kuriuos bus tiesiamos naujos gatvės, statomi vaikų darželiai ar poliklinikos.
Statytojai neslėpė, kad tokią rinkliavą privalės padengti ne jie, o butus ar komercines patalpas perkantys žmonės.
Nustatys „žirkles”
Naujos rinkliavos galimybės šiandien Vyriausybėje bus svarstomos specialios darbo grupės posėdyje.
Projekte numatyta, kad įvairius objektus statančios bendrovės savivaldybėms privalės mokėti vienkartinę infrastruktūros plėtros rinkliavą.
Jos dydis gali svyruoti nuo 0,5 iki 5 proc. už kiekvieną kvadratinį metrą pastato ploto.
„Kiekviena savivaldybė galės pati nusistatyti, kokio dydžio bus rinkliava. Vienose, kur investuotojų reikia ieškoti, rinkliava galės siekti ir 0,5 proc. už kvadratinį metrą. Tose savivaldybėse, kur gausu statybų, rinkliava galbūt bus didesnė”, – sakė viena projekto autorių Ūkio ministerijos sekretorė Lina Domarkienė.
Naują rinkliavą ji palygino su nekilnojamojo turto mokesčiu. Valstybė yra nustačiusi mokesčio „žirkles”, o kiekviena savivaldybė pasitvirtina savo tarifą.
L.Domarkienės teigimu, rinkliava pateks tiesiai į savivaldybių biudžetus.
Numatyta, kad šios lėšos negalės būti naudojamos kitiems tikslams, o tik susisiekimo ir socialinei infrastruktūrai.
Kitaip tariant, už surinktus pinigus turės būti tiesiamos naujos gatvės, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės, statomos mokyklos.
Diktatą užgniauš litai
L.Domarkienė tikino, jog įstatymo pataisas, kuriomis būtų įteisinta tokia rinkliava, inicijavo patys verslininkai.
Iki šiol statytojai turėjo ne tik laikytis įstatymų ir tiesti brangias požemines komunikacijas, kurios vėliau pripažįstamos ne jų nuosavybe, bet ir vykdyti įsipareigojimus miestui.
Savivaldybė turėjo teisę reikalauti, jog statant naują gyvenamąjį daugiabutį namą ar prekybos centrą būtų nutiesta ar praplatinta gatvė, įrengtas apšvietimas.
„Verslininkai aiškino, jog nėra skaidraus mechanizmo, kaip nustatyti įsipareigojimus miestui”, – sakė L.Domarkienė.
Jei Vyriausybė ir Seimas pritars įstatymui, įteisinsiančiam infrastruktūros plėtros sutartį, miestas nebegalės statytojams diktuoti darbų, o turės tik surinkti iš jų pinigus.
„Galbūt nukentės tie verslininkai, kurie sugebėdavo kažkokiais būdais gauti mažiau įsipareigojimų miestui. Tačiau statytojai išties jau daug metų reikalavo, kad infrastruktūros plėtros mokestis būtų reglamentuotas”, – tvirtino Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas.
Klaipėda – reikliausia
Statybų bendrovės „Žaliasis slėnis” vadovas Aurimas Mončiakas pritarė, kad būtų įvesta vieninga rinkliava už infrastruktūros plėtrą.
Anot jo, ji būtina, nes savivaldybių reikalavimai dažnai būna perdėti. A.Mončiakas minėjo, kad Klaipėdos savivaldybė yra reiklesnė net už Vilniaus, ji reikalauja savo lėšomis atlikti daugiau darbų miestui.
„Tačiau jei rinkliava sieks 5 proc. nuo pastatyto objekto ploto vertės, įsivaizduokite, kokia tai bus suma. Juk daugelis projektų siekia ne vieną milijoną litų”, – sakė A.Mončiakas.
Nei jis, nei kiti kalbinti verslininkai negalėjo pasakyti, ar įvesta rinkliava jiems atsieis pigiau, jei įvykdytų dabartinius įsipareigojimus miestui.
Viena aišku, kad jei statytojai patirs didesnių išlaidų, jos bus permestos ant pastatytų objektų pirkėjų pečių.
„Vienareikšmiškai. Visada viską kompensuoja tas, kuris perka paskutinis. Juk verslininkas tikrai nesistengs dirbti nuostolingai”, – neslėpė gyvenamųjų namų kvartalą Klaipėdoje statančios bendrovės „Pamario troba” direktorius statybai Justinas Svitojus.
Tačiau jis vylėsi, jog nauja rinkliava galbūt pažabos ir valdininkų savivalę, nes dabar „visi reikalauja, ko tik nori”.
Anot J.Svitojaus, statomame kvartale tik išlaidos infrastruktūrai ir įsipareigojimams miestui įvykdyti siekia per 15 mln. litų.
Dirbs „bele kaip”
Bendrovės „Statemos investicijos”, kuri netrukus pradės įgyvendinti grandiozinį projektą „Liepų kvartalas”, vadovo Rolando Norvilo nuomone, ketinama įvesti rinkliava gali turėti ir kitų neigiamų pasekmių.
„Manau, jog kartais geriau pačiam, nors ir brangiau, nutiesti gatvę ar pastatyti mokyklą, nes kai šie darbai bus finansuojami iš biudžeto, gali būti padaryti „bele kaip”, – savo abejonėmis dalijosi R.Norvilas.
Savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėja Violeta Staskonienė taip pat ketinimą įvesti naują rinkliavą vertino dviprasmiškai.
Jos teigimu, viena vertus, logiška, jog visi viename mieste objektus statantys verslininkai už infrastruktūros plėtrą turi mokėti vienodomis sąlygomis.
„Tačiau savivaldybėje labai padidės darbų krūvis. Teks samdyti naujų tarnautojų, kurie prižiūrėtų infrastruktūros plėtros darbus. Per savaitę suderinama nuo trijų iki penkių detaliųjų planų. Anksčiau jų organizatoriai turėjo įsipareigojimus miestui, o pagal naują projektą savivaldybė privalės net menkiausio įvažiavimo į kiemą darbus pati prižiūrėti. Be to, rangovus teks rinkti viešųjų pirkimų būdu”, – sakė V.Staskonienė.
Ūkio ministerijos sekretorės L.Domarkienės teigimu, jei naujai rinkliavai pritars Vyriausybė, ją įteisinančio įstatymo projektas rudenį bus pateiktas svarstyti Seimui.