Ar techninės apžiūros bus dažnesnės?

Susisiekimo ministerijos rengiamuose Kelių transporto priemonių techninės apžiūros (TA) atlikimo taisyklių pakeitimuose nuo kitų metų greičiausiai bus reikalaujama senesniems nei dešimties metų automobiliams kasmet atlikti techninę apžiūrą.

Pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Rimvydo Gradausko, techninių apžiūrų (TA) bendrovėms nurodyta suskaičiuoti, kokių papildomų pajėgumų ir kiek darbuotojų jiems reikės, kad būtų galima įgyvendinti šiuos pakeitimus. Juos įvertinus bus galima tiksliau nustatyti kasmet tikrinamų automobilių senumą. Dabar šalyje automobilio TA, nepriklausomai nuo jo senumo, reikia atlikti kas dvejus metus.

Nedidina avaringumo

Su naujų automobilių verslu susiję visuomenės sluoksniai nevengia remtis faktais, neva daugelio avarijų kaltininkais tampa seni automobiliai, kuriais perpildytas šalies transporto priemonių parkas. Bet objektyviosios statistikos duomenimis, dėl techninių priežasčių įvyksta tik kokie 2-3 proc. eismo įvykių. Tad kur avarijų priklausomybė nuo automobilio amžiaus? Ar tik su juo siejamos didžiausios eismo saugumo problemos?

Vis dėlto žmogiškasis veiksnys išlieka esminiu eismo saugumo pagrindu, ką beje, patvirtina ir oficialioji statistika. Vadinasi, kur kas svarbiau, ne kokį – naują ar seną automobilį, o koks vairuotojas jį vairuoja.

Neapsaugo nuo nemokšų

Tiesa, tobulėjant konstrukcijoms į automobilius montuojama vis daugiau saugos įrangos – pradedant saugos diržais, oro pagalvėmis ir baigiant šiuolaikiškomis elektroninėmis sistemomis, ištaisančiomis vairuotojo klaidas bei didinančiomis važiavimo saugumą. Šių įrenginių seni automobiliai neturi, todėl, atrodytų, jie iš tiesų pavojingesni už naujuosius. Tačiau automobilio saugos priemonės tik sušvelnina avarijos padarinius. Naujame automobilyje labiau apsaugomi ir mažiau nukenčia žmonės. Tačiau net ir pati moderniausia elektroninė įranga neapsaugo nuo pavojingo vairavimo padarinių. Tuo tarpu senesnės konstrukcijos automobilis, valdomas supratingo, savo važiavimo galimybes suvokiančio ir kelio sąlygas tinkamai vertinančio vairuotojo ne kiek ne pavojingesnis už nemokšos valdomą naujausios konstrukcijos automobilį. Bėda tuomet, kai į automobilį, neturinį saugos elementų, atsitrenkia neatsakingai valdomas kito vairuotojo automobilis.

Bloga būklė

Automobilių techninė būklė – atskira tema. Apibendrinus „Transeksta” surengtos automobilių techninės būklės nemokamos patikros rezultatus paaiškėjo kur kas niūresnė nei galima spėti situacija: net 91 proc. automobilių – techniškai netvarkingi. „Transeksta” asociacijos viceprezidento Gintauto Šlėderio teigimu, šie duomenys tiesiog patvirtino kitose Europos šalyse surinktą informaciją apie kasdien keliais važinėjančių transporto priemonių techninę būklę. Antai Vokietijos bendrovės „Dekra” specialiame leidinyje „Kelių transporto techninis saugumas” konstatuojama, kad 95,3 proc. lengvųjų automobilių, patikrintų Vokietijos keliuose, taipogi buvo su trūkumais. Krovininių mašinų ir autobusų – 95,7 proc., o motociklų net – 97 proc. „Taigi Lietuvoje užfiksuoti rezultatai – panašūs”, – pastebėjo G.Šlėderis.

Didesnis pavojus

Visgi net ir sėkmingai įveikę TA „girnas” seni automobiliai gana greitai vėl reikalauja „gydymo”. Tai – technikos ekspertų ir automobilių servisų meistrų pastebėjimai. Priklausomai nuo eksploatacijos intensyvumo ir sąlygų nepakitusios techninės charakteristikos išlieka vidutiniškai tik apie 6 mėnesius. Jei toks automobilis nuolatos „neaplopomas” ir eksploatuojamos tol, kol gali riedėti keliu, jis jau po pusmečio kitiems eismo dalyviams pradeda kelti maždaug pusantro karto didesnį pavojų negu to būtų galima laukti iš techniškai tvarkingo keturračio. Sąlygiškai dideles apkrovas atlaikančio seno automobilio būklė maždaug po dvejų metų eksploatacijos – tiek, kiek leidžiama legaliai važinėti neužsukus į TA centrus, – saugaus eismo ir aplinkosaugos požiūriu tampa kritiška.

Akmuo į servisų daržą

„Tikėtina, kad aplaidus remontininkų darbas lemia sąlyginai didelį apšvietimo ir šviesos sistemų gedimų skaičių”, – sakė G.Šlėderis, išreikšdamas abejones dėl kai kurių servisų darbo kokybės. Anot „Transekstos” viceprezidento, smulkių techninių avarijų metu žibintai kenčia itin dažnai, tad juos tvarkydami meistrai dažnai lemputes įdeda bet kaip, žibintų nereguliuoja arba tai daro labai prastai. Gali pasitaikyti ir netinkamų, nes neturinčios sertifikavimo ženklų lemputės blogai skleidžia šviesą. „Patartume išsaugoti servisų sąskaitų kvitus. Tuomet vėliau būtų galima pareikalauti ištaisyti darbo broką, o perkantiems lemputes derėtų atkreipti dėmesį į sertifikavimo ženklus, ypač besirenkantiems pigesnius produktus, kurie ne visada yra kokybiški”, – rekomendavo G.Šlėderis.

Priversti pakartotinai apsilankyti

Visgi iš pirmo karto TA nepereina 45,5 proc. patikrintų automobilių. „Transeksta” duomenimis, net ir specialiai rengę automobilius patikrai TA centruose, vidutiniškai 45 proc. jų šeimininkų būna priversti čia pasilankyti dar bent vieną kartą po to, kai iš anksto pašalino aptiktus trūkumus. Dažniausiai (beveik 30 proc. gedimų) fiksuojami matomumo ir signalizacijos, 18 proc. – pakabos ir transmisijos gedimai, po 16 proc. – išmetimo sistemos ir stabdymo efektyvumo sutrikimai.

Parduodama mažiausiai

Per pusantro dešimtmečio šalyje įsteigta apie pusę šimto specializuotų naujų automobilių pardavimų salonų ir atstovybių. Jiems įrengti pagal gamintojų reikalavimus išleista virš 500 mln. litų. Latvijoje šios investicijos maždaug dvigubai mažesnės, tačiau naujų automobilių ten parduodama žymiai daugiau, kaip beje, ir Estijoje. Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) duomenimis, pernai 1000 gyventojų mūsų šalyje teko 4,2 nauji automobiliai, Latvijoje – 11,2, o Estijoje – 19,2. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje vienam tūkstančiui šalies gyventojų registruota 13 naudotų ir 1,2 naujų lengvųjų automobilių, kaimyninėje Latvijoje – 8 naudoti ir 3,5 nauji.

Mažiausia kaina

Daugelyje Europos šalių pirmoji automobilio techninė apžiūra atliekama po trejų eksploatacijos metų, antroji – dar po dvejų metų, o po to automobilis tikrinamas kasmet. Kaimyninėje Latvijoje pirmą kartą automobilis turi būti tikrinimas po dvejų eksploatacijos metų, o po to – kasmet. Lietuvoje 42 litai TA kaina – kol kas mažiausia Europoje. Latvijoje vizitas į TA stotį kainuoja 57 litus, Estijoje – 65 litai, Lenkijoje – apie 80 litų.