Maištaujantys kūrėjai Druskininkų teatro festivalyje

Pirmą rugpjūčio savaitgalį Druskininkuose lijo mažomis ir didelėmis „žvaigždėmis”. Pristatęs įdomiausius sezono eksperimentus bei žiūrovų simpatijas pelniusį Gruzijos „Pirštų teatrą”, festivalis gręžiasi į maištaujančių ir nepatogių kūrėjų pusę.

Realistas ir romantikas

Aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio spektakliai – tarsi tribūna, iš kurios jis išsako savo asmeninę poziciją. Kiekviena pjesė, spektaklio medžiaga, kurią renkasi šis aktorius, pirmiausiai yra svarbi jam asmeniškai, su kiekviena iš jų jis turi savo santykį. Naujausias Masalskio darbas „Aš, Fojerbachas” pratęsia ankstesnių aktoriaus ir režisieriaus spektaklių temą – menininko konfrontaciją su aplinka, kūrėjo konfliktą su pačiu savimi. „Vyksta kova tarp išorės ir turinio, tarp formos ir esmės. Šiame konflikte dalyvauja teatras kaip tam tikras organizmas, kaip tarpininkas, reaguojantis į aktoriaus proveržius”, – sako V. Masalskis.
Jo įkūnijamas aktorius Fojerbachas, po septynerių metų pertraukos atėjęs pas režisierių į peržiūrą naujam vaidmeniui, pasirodo tuščioje scenoje. Tuo tarpu režisierių pavaduojantis Asistentas sėdi žiūrovų salėje. Ironiška, kad spektaklio žiūrovai, esantys Asistento flange, savaime tampa teatro organizmo dalimi, viena iš konfliktuojančių pusių. Tvirtų tiesų propaguotojas Masalskis scenoje nusikryžiuoja. Jam šis aktas yra tiek pat svarbus, kaip ir viso spektaklio struktūra. Už Fojerbacho vaidmenį V. Masalskis buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui”.

Charizmatiškąjį Jurijų Smoriginą galima pavadinti nepailstančiu ieškotoju. Metęs „iššūkį žvaigždėms” televizijoje, choreografas ėmėsi ne ką mažiau iššaukiančios avantiūros – rusų klasiko Fiodoro Dostojevskio romano „Idiotas” šokio pastatymo. „Vilniaus baleto” meno vadovas naujajame spektaklyje šokio kalba tarsi bendrauja su romano autoriumi.
J. Smoriginas daugiausia dėmesio skyrė žmogaus asmenybės dvilypumui, nesugebėjimui ar nenorėjimui prisitaikyti prie visuomenės normų, siekė atskleisti sielos ir pasaulio labirintuose pasmerkto klaidžioti žmogaus dramą. Nastasijos Filipovnos – moters, kurios geidė visas Peterburgas, vaidmenyje publika išvys Olgą Konošenko. „Esu laimingas, kad likimas mane suvedė su šia talentinga balerina. Jos talento dovana ir jaunystė – tarsi iš F.Dostojevskio romano nužengęs paveikslas. Jaučiuosi lyg pradėčiau iš naujo savo kūrybinį kelią , nes darbas su talentingais artistais visuomet geriausias penas choreografinei fantazijai.”, – sako J. Smoriginas.
Choreografas taip pat džiaugiasi, kad po daugelio metų vėl susitiko su šiuo rusų kompozitoriumi Sergejumi Rachmaninovu. Spektaklyje pamatysime žiūrovų mylimus šokėjus Živilę Baikštytę, Tomą Dapšauską, Kristiną Kanišauskaitę, Žavintą Čičelytę, Godą Bernotaitę ir kitus.

Kino dovanos

„Lietuvos kino sanatorijoje” susipažinsime su režisieriumi Audriumi Stoniu ir tarptautinį pripažinimą pelniusiais dokumentiniais jo filmais: „Uostas” – tylią impresiją apie pavargusių žmonių uostą Birštono sanatorijose, „Viena” – apie begalinę vaiko vienatvę ir „Skrajojimai mėlynam lauke” – apie balansavimą tarp gyvybės ir mirties, žemės ir dangaus.

Režisieriaus Arūno Žebriūno gerbėjai galės pasveikinti maestro su gimtadieniu – rugpjūčio 8 d. jis šventė savo gimtadienį. Festivalyje pamatysime net du jo žymiausius filmus: „Gražuolė” ir legendinę „Velnio nuotaką” – vieną populiariausių ir savičiausių lietuvių muzikinių filmų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.