Jau trečius metus aplinkos specialistai stebi uostamiesčio oro, dirvožemio kokybę, matuoja triukšmo lygį.
Aplinkos monitoringo programa, kurią neseniai patvirtino miesto Savivaldybės taryba, bus tęsiama ir toliau. Į šią programą papildomai dar įtraukta ir Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) aplinkos stebėsena.
Monitoringo programos papildymą atliko Klaipėdos universiteto mokslininkai, o programos vykdymą, kaip ir anksčiau, prižiūrės miesto Savivaldybė. Kitąmet monitoringo programai vykdyti numatyta 168 tūkst. litų.
Apie tai, kuo naudingas miestui aplinkos monitoringas, kalbėjomės su programos bendraautoriais, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotoju Sauliumi Gulbinsku ir vyresniąja mokslo darbuotoja Zita Gasiūnaite.
Kokią naudą miestui duoda aplinkos monitoringas?
Z. Gasiūnaitė: „Išsami informacija apie supančią aplinką naudinga ne tik gyventojams, bet ir įmonėms. Savivaldybės kontroliuojama monitoringo programa sudaro sąlygas patikimai, objektyviai ir kokybiškai stebėti aplinką, daryti teisingas išvadas apie miesto taršos lygį ir imtis priemonių situacijai gerinti. Remiantis nuo 2005 metų vykdomo monitoringo rezultatais, atsižvelgiant į pramonės ir uosto plėtros perspektyvas, buvo sudaryta ir tęstinė 2007-2011 metų monitoringo programa. Nauja programoje yra tai, kad LEZ valdymo bendrovės iniciatyva į programą įtraukta ir šios pramonės zonos aplinkos stebėsena.”
S. Gulbinskas: „Visos LEZ įmonės vykdo savus aplinkos stebėjimus, o nuo šiol ir visa LEZ teritorija įjungta į bendrą miesto aplinkos monitoringo programą. Pramonės koncentracija mieste vis didėja, žmonės nerimauja, todėl būtina suteikti kuo daugiau informacijos – didėja tarša ar ne, kas ją skleidžia ar neskleidžia. Įmonės pagal įstatymus vykdo daug taršos prevencijos priemonių, jas prižiūri daug tikrintojų, o dalyvavimas miesto monitoringo programoje – tai dar viena, savanoriškai pasirinkta kontrolės priemonė. Pastaruoju metu vis daugiau verslo struktūrų siekia savo veikloje vadovautis socialinio atsakingumo principais, kai dėmesys švarios aplinkos išsaugojimui neatsiejamas nuo vykdomos veiklos. Ne išimtis ir Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė, kuri inicijavo Klaipėdos aplinkos monitoringo papildymą.”
Z. Gasiūnaitė: „Manau, įmonės tikrai yra suinteresuotos nepriklausomais profesionaliais aplinkos tyrimais, kuriuos kontroliuoja miesto Savivaldybė. Jei žmonės imtų skųstis dėl kažkokios taršos, pavyzdžiui, LEZ teritorijos, kuri bus stebima pagal patvirtintą programą, įmonės jau galėtų ant stalo pakloti svarius įrodymus – nepriklausomus, kvalifikuotus ir ilgalaikius monitoringo tyrimus, kurie aiškiai parodytų, ar viršija pramonės zonos tarša normas ar ne, kada viršijo ir kada ne, kas viršijo, o kas ne. Stebėjimų rezultatai nuolat yra skelbiami viešai – kiekvienas klaipėdietis gali sužinoti, kokioje aplinkoje gyvena. Juos galima rasti Klaipėdos savivaldybės interneto svetainėje http://gamta.klaipeda.lt.
S. Gulbinskas: „Daug taršos šaltinių mes esame paveldėję iš praėjusių laikų. O naujos įmonės ateina su pačiomis pažangiausiomis technologijomis, nes kito pasirinkimo jos tiesiog neturi. Kiekviena įmonė registruoja išmetamus teršalus, vykdo savo, kaip ūkio subjekto, monitoringus. Šiais laikais teršti neapsimoka – įmonė sulauks daug problemų. Tas pats ir dėl avarijų rizikos – kontrolės ir priemonių mechanizmas yra toks, kad nebūtų skaudžių pasekmių. Tačiau, žinoma, visada išlieka šiokia tokia rizika – žmogiškasis faktorius ar nepalankiai sutapusios aplinkybės.”
Kokią miesto būklę atskleidžia monitoringo rezultatai?
Z. Gasiūnaitė: „Klaipėdoje jau ne vienerius metus triukšmo lygis matuojamas prie gatvių, gyvenamųjų namų, vaikų ugdymo įstaigų, ligoninių, pramonės ir uosto objektų – iš viso 40-yje taškų. Triukšmo lygis Klaipėdoje matuojamas visą parą pavasario, vasaros, rudens sezonais. Klaipėdoje situacija nėra gera – didžiojoje dalyje matavimo taškų maksimalus leidžiamas triukšmo lygis yra viršijamas, nors ir nedaug.
Didžiausiais triukšmo šaltiniais išlieka transportas, statybos, gatvių remonto, uosto krovos darbai. Tačiau ilgalaikių tyrimų dėka bus galima numatyti priemones, kaip mažinti triukšmo lygį.
Vertinant LEZ poveikį, remiantis visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijomis, triukšmo monitoringo taškų tinklas papildytas dviem taškais Rimkų gyvenvietėje, pietinėje ir šiaurinėje dalyse. Kadangi Lypkių ir Švepelių kaimų gyventojai turės būti iškeldinti, čia nenumatyti triukšmo matavimo taškai.”
O kokiu oru kvėpuojame? Kas labiausiai teršia miesto orą?
Z.Gasiūnaitė: „Kaip ir kituose miestuose, Klaipėdoje labiausiai orą teršia transportas, kurio išmetami teršalai sudaro 75 procentus bendro išmetamų teršalų kiekio. Taip pat orą teršia energetikos, laivų statybos ir remonto, baldų gamybos, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų gamybos, maisto pramonės įmonės, uosto krovos darbai.
Tačiau pagal oro taršą Klaipėda iš kitų Lietuvos miestų neišsiskiria. Šiuo metu Klaipėdoje pagal valstybinio monitoringo programą nuolatiniai oro kokybės tyrimai atliekami dviejose stacionariose stotyse – miesto centrinėje dalyje ir Šilutės plente. 2005-2006 metais Klaipėdoje oro kokybė 15-oje taškų buvo tiriama specialiais prietaisais – pasyviaisiais sorbentais. Didžiausią oro taršą sorbentai užfiksavo prie intensyvaus eismo gatvių.
Pagal patvirtintą Klaipėdos monitoringo programą 2007-2011 metams, papildomi 5 oro taršos matavimo taškai pasyviaisiais sorbentais bus įrengti pačioje LEZ teritorijoje bei šalia jos – Šilutės plente, Rimkų gyvenvietėje. Numatoma atlikti sieros dioksido, azoto dioksido ir lakiųjų organinių junginių tyrimus.”
Kokiu tikslu atliekamas dirvožemio monitoringas?
Z. Gasiūnaitė: „Dirvožemyje susikaupę toksiniai junginiai gali patekti į žmogaus organizmą ir sukelti sveikatos sutrikimų. Todėl ir toliau bus tiriamas miesto dirvožemio užterštumas sunkiaisiais metalais ir naftos produktais daugiau kaip 200 taškų, taip pat bus atliekami 11 vandens telkinių dugno nuosėdų užterštumo tyrimai.
Nuo šių metų papildomai stebimi penki gyvenamieji rajonai (Pempininkų, Naujakiemio, Gedminų, Bandužių ir Rimkų), esantys tarp LEZ ir Smeltės gamybinių teritorijų. Čia pasirinkti 26 sklypeliai, labiausiai nutolę nuo gatvių. Be to, pirmąkart pačioje LEZ teritorijoje 19 taškų dar bus tiriami ir čia išlikusių upelių dugno nuosėdos – kaip patikimas teritorijos taršos rodiklis.
Dirvožemio monitoringas atliekamas kas trejus metus. Atlikti monitoringo tyrimai kasmet apibendrinami, pateikiamos išvados Savivaldybei bei aplinkosaugininkams. Remiantis monitoringo rezultatais, 2009 metais numatoma išleisti informacinį leidinį apie Klaipėdos miesto aplinkos būklę.”
Kas atlieka miesto gamtinės aplinkos tyrimus?
Z. Gasiūnaitė: „Pagal teisines normas, vykdytojai, atliekantys fizikinius bei cheminius aplinkos komponentų tyrimus, privalo būti atestuoti arba turėti leidimą aplinkos ir jos taršos šaltinių laboratoriniams matavimams atlikti. Taip pat privalo dokumentais pagrįsti, kad jų turima techninė bazė bei kvalifikacija yra tinkama atlikti stebėjimus pagal miesto savivaldybės patvirtintą aplinkos monitoringo programą.
2005 ir 2006 metų Klaipėdos monitoringo ataskaitas rengė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas. Tačiau tyrimus atliko ne tik instituto mokslininkai. Pavyzdžiui, triukšmo lygį mieste stebi Visuomenės sveikatos centras, oro taršą – Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūra, dirvožemį tiria Geologijos ir geografijos institutas.”