Antrinių žaliavų rūšiavimas Lietuvoje kol kas – naujovė, o Vakarų Europoje didžioji dalis atliekų perdirbama arba sudeginama, šiukšles panaudojant šilumos gamybai.
Klaipėdos mero pavaduotoja, AB „Klaipėdos energija” stebėtojų tarybos pirmininkė Judita Simonavičiūtė įsitikinusi, kad du uostamiesčio Savivaldybės kuruojami projektai – bendra atliekų tvarkymo sistema ir termofikacinės elektrinės statyba – klaipėdiečiams netrukus padės sumažinti šildymo išlaidas ir perimti europietiškas aplinkos tausojimo tradicijas.
Šiluma iš buities atliekų – kada ir kam kilo ši idėja?
Dabar sunku atsekti pirmuosius idėjos autorius. Pamenu, kad 1992-1993 metais tarp Klaipėdos politikų jau buvo kalbama, jog uostamiesčiui reiktų termofikacinės elektrinės, buvo netgi atliktos mokslinės studijos. Tačiau idėjos realybe tapo tik prieš metus, kai naujoji „Klaipėdos energijos” akcininkė „Fortum Heat Lietuva” pasiūlė konkretų termofikacinės elektrinės statybos planą. Pagrindinė šio plano mintis – šilumos ir elektros gamybai panaudoti atliekas. Šiemet bus baigtas statyti naujas modernus sąvartynas Dumpiuose, į kurį bus gabenamos buitinės atliekos iš visos Klaipėdos apskrities. Kadangi Klaipėdos savivaldybė dalyvauja abiejų bendrovių – „Klaipėdos energijos”, ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro – valdyme, atsirado geros galimybės suderinti energetikų ir atliekų tvarkytojų interesus. O iš to naudos turės visi klaipėdiečiai.
Ar statant naująjį sąvartyną jau buvo galvojama apie atliekų deginimą?
Naujojo sąvartyno statybos ir visos naujos atliekų tvarkymo sistemos kūrimo metu nebuvo numatyta, kad buities šiukšlės Klaipėdoje gali būti panaudojamos šilumos ir elektros gamybai. Tačiau šie du dalykai vienas kitą papildo. Termofikacinės elektrinės projekto priežastis buvo kita.
„Klaipėdos energijos” pagrindinį akcijų paketą valdo uostamiesčio savivaldybė, ir nors iki šiol sugebėjome išlaikyti vienas mažiausių šilumos kainų šalyje, situacija kasmet darosi vis sunkesnė. Šiuo metu „Klaipėdos energijos” šilumos gamybos procese apie 90 procentų žaliavos sudaro dujos. O jų kaina kasmet auga ir ateitis neprognozuojama. Priklausomybė nuo vieno energijos išteklių – dujų – tiekėjo nėra geras reiškinys. Būtina, kad iki 30 procentų šilumos būtų gaminama iš papildomų šaltinių.
Gyvenimo realijos vertė galvoti apie alternatyvas – pradėjome svarstyti apie termofikacinės elektrinės statybą, panaudojant regione kuriamos atliekų tvarkymo sistemos galimybes. Kadangi ši sistema sudarys palankias sąlygas rūšiuoti atliekas, atsiras galimybė jas panaudoti kurui – taip daroma daugelyje Vakarų Europos šalių.
Dar vienas termofikacinės elektrinės atsiradimo motyvas – ruošiamasi uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Vakarų Lietuvos regione atsiras didesnis elektros energijos poreikis, o iš termofikacinės elektrinės galėsime ja apsirūpinti patys ir gal net parduoti kitiems.
Ar nauja atliekų tvarkymo sistema ir jų deginimas bus naudingi mokesčių mokėtojams?
Be jokios abejonės, nauda mokesčių mokėtojams bus, tik dar sunku ją įvardinti konkrečiais skaičiais. Yra dalykų, kuriuos ir apskaičiuoti sunku – pavyzdžiui, gyvenimo kokybę. Visiems aišku, kad rūšiuodami, perdirbdami atliekas, tausojame gamtą, gyvename sveikesnėje aplinkoje.
Šiuolaikiškos termofikacinės elektrinės yra itin ekologiškos – jos stovi viduryje miestų, „apginkluotos” moderniomis valymo technologijomis ir filtrais. O ekonominė nauda labai aiški – aplinkos neteršiančio, Europos Sąjungos standartus atitinkančio sąvartyno statyba ir eksploatacija kainuos nepigiai. Dabar sąvartyno statybai gavome pinigų iš Europos Sąjungos. Kitą sąvartyną jau teks statyti patiems. Degindami atliekas sukaupsime mažiau šiukšlių ir sąvartynu galėsime naudotis ilgiau. Išlošime dvigubai, nes mažiau reikės mokėti iš savo kišenės naujo sąvartyno statybai ir turėsime daugiau alternatyvaus kuro. Vadinasi, ir šiluma bus pigesnė.