Natūralus grožis – būti tokiai, kokia esi – yra paprasta ir tikra. Bet apie jį kalbama mažai. Dažnai tenka sutikti gražuolių, prisipažįstančių, kad vaikystėje save laikė bjauriaisiais ančiukais ir braukė ašaras dėl savo „negražumo”. Todėl taip dažnai moterys sako: „Aš turėjau tiek daug kompleksų vaikystėje, jaučiausi tokia negraži.”
Kiek kartų girdėjome: grožio nebūna per daug. Lengva sutikti, kad taip ir yra. Grožis juk panašus į magišką raktą, atrakinantį duris į širdis. Ir kambarius, kuriuose sudėti lobiai – laimingų sužadėtinių, turtingų vyrų ir televizijos bei kino prodiuserių. Keistai atrodytų žmogus, pareiškęs, kad šis geras dalykas ne visur pasiteisina. Ir kad jo gali būti per daug. Netgi siaubingai per daug. Draugė atsiuntė keletą nuotraukų su prierašu „geišos senatvė”. Raukšlės netrukdo įžvelgti buvusių dailių veido bruožų senutės geišos veide, už rankos ją elegantiškai prilaiko vyriškis. Jaudinanti scena. Žiūriu toliau – nuotraukose išnyra ne veidas. Koja. Įvyniota į daugybę tvarsčių. Geiša juos nuima. Tai, kas užfiksuota nuotraukoje po to, sukelia užuojautą: japonės kojos padas skilęs pusiau, pirštai išlindę tiesiog iš pado… Jaunystėje geišos nešioja batus, neleidžiančius augti pėdai. Tokia nenatūrali „gražinimo” priemonė.
Kūną patikėję chirurgui
Galima būtų numoti ranka – tai nutiko ne man ir ne čia. Mes juk ne geišos. Kojų negipsuojame – europietiški grožio standartai leidžia ir 40 dydžio batus. Bet išvaizdai kiekviena save gerbianti moteris skiria dėmesio. Ne tik dažo lūpas, akis ir skruostus, tiesina ir balina dantis, vartoja piliules, „tobulinančias” kūno formas, bet ir operacinio stalo nevengia. Natūralus ir dirbtinis grožis nėra broliai dvyniai, bet šiandien juos atskirti vis sunkiau. Nes savo grožio formulę kiekvienas renkamės pagal savo skonį ir piniginę.
Plastikos chirurgė Rūta Ragelienė sako, kad niekada nei ji, nei kolegos nesigriebia skalpelio, jeigu nėra reikalo. Ir kartais net labai trokštančią pasitobulinti nosį, sėdynę ar kitas kūno dalis klientę atkalba. „Neužtenka, kad moteris ateitų ir sakytų: mano nosis kreiva ar kaklas susenęs. Turi būti apčiuopiamas defektas. Čia juk ne lipdymas iš molio, o operacija. Tai rimta. Ir bet kam jos nedarau -vien todėl, kad norisi. Pastaraisiais metais moterys dažniausiai kreipiasi dėl krūtų, nosies, riebalų nusiurbimo. Tai jaunų žmonių operacijos, nes vyresniems tokių nepatariama daryti. Be to, yra estetinės normos, ir jei neatitinka proporcijų – darome. Bet jei ateis moteris normalia nosimi ir prašys operuoti – nesutiksime. Per daug atsakingi dalykai, kad pagal užgaidas tai darytume.” Ar gali būti per daug plastinių operacijų? „Nėra tokios ribos, čia ne aritmetika. Pagalvokite, jeigu moteriai užkrenta vokai, ji blogai mato – reikia operuoti. Arba sulaužyta nosis, liks kreiva – irgi. Ir nemanykite, kad tik dabar tos operacijos išpopuliarėjo. Kiek pamenu, prieš 30 metų darėme ne mažiau, tik žurnalistai apie tai nerašė tiek, kiek šiandien”, – sako R.Ragelienė.
Nieko keista, kai žiemą lipdomi seniai besmegeniai. O kodėl turėtume lipdyti žmones? Todėl, kad kartais jiems auskaras nuplėšia ausį. Operacija tikrai padės. Arba per avariją prakertamas antakis, kaip astrologei ir būrėjai Vaivai Budraitytei.
Ji linkusi pajuokauti, kad dėl plastinių operacijų tapo įžymybe. „Iš tikrųjų aš nesidariau plastinės operacijos. Po avarijos buvo likęs randas, tai šiek tiek pakoregavo antakį. Ir viskas. Tai medicinos, ne grožio dalykai. Norėčiau ir akis pasikoreguoti, bet neturiu laiko ir pinigų tam. Mano mama sakydavo, kad geriau raukšlė ant veido, negu ant kojinės. Aš dėl raukšlių tragedijos nedarau. Tačiau plastinės operacijos man nėra tabu. Jeigu reikės, pasidarysiu. Ateityje.”
Natūralumas tolygus grožiui
„Mis laikinoji sostinė 2007” Greta Kazlaitė irgi buvo pradėta garsinti kaip labai daug plastinių operacijų pasidariusi gražuolė. Nors jai tik 25-eri. „Manęs tai nepapiktino, gandų visokių yra. Tiesiog sukėlė šypseną”, – sako Greta, kuri kol kas grožio skalpeliu netobulino. Ką mano apie plastines operacijas, kurios vis labiau panašėja į aukurą, ant kurio moterys sudeda ir savo pinigus, ir kūną? „Šaunu, kad medicina šiais laikais gali padėti žmonėms susigrąžinti gražią išvaizdą po įvykusių nelaimių, nudegimų, traumų. Negaliu kategoriškai sakyti, kad esu prieš plastines grožio operacijas, bet manau, kad net ir raukšlės, kurias taip stengiamasi panaikinti, turi savo žavesio. Juk pagal jas labai daug galima spręsti apie žmogų, tiesa? Svarbiausia patikti sau, atsirinkti, kas tau tinka ir patinka”, – samprotauja Greta. Jos grožio procedūros labai paprastos. Greta kosmetikos naudoja minimaliai, daug vaikšto pėsčiomis. Įdomiausia, kad ji nelaksto nei paskui, nei prieš madą: „Turiu savo stilių, kuris man patinka, ir nesivaikau madų. Aš neturiu slaptų grožio receptų. O mano grožio idealas yra mama ir močiutė. Elegancijos, rafinuotumo, pasitikėjimo savimi tikrai iš jų galiu pasimokyti.”
Švelnios priemonės. Tai nelyg bangos putos, kai ieškai savo vietos grožio jūroje. Kosmetologė ir sveikos gyvensenos propaguotoja Jolanta Girčytė neslepia simpatijų tam, kas tikra: „Būti gražiai pirmiausia padeda meilė sau. Antras dalykas – minčių galia, ant nieko nepykti. Na, ir sveikas požiūris į gyvenseną, maistą. Taip pat daug reikšmės turi meilė gamtai. Išeiti į lauką, apsikabinti medį, paglostyti žvilgsniu. Nusiprausti rasa, suvalgyti tris pienių žiedelius. Ir kasryt pasižiūrėjus į veidrodį sau pasakyti: „Aš graži.” Lietuvės labai rūpinasi vaikais, vyrais, tėvais ir giminėmis, tik ne savimi. Tiesa, pažįstu nemažai moterų, kurios kasryt bėga į kirpyklą, kasryt darosi makiažą. Bet reikia išmokti pačiai save prižiūrėti. Ir veido spalva iš pilkos pavirs į skaisčią. Aš esu natūralių grožio priemonių šalininkė.”
…individualumas – taip pat
Mes visos esame gražios. Taip norėtųsi, kad šia tiesa būtų lengviau patikėti. Gražios jau vien todėl, kad kiekviena esame vienintelė tokia pasaulyje, didžiojo savo Kūrėjo suderintų bruožų kūrinys. Ir todėl prieš save kritikuojant reikėtų dar kartą žvilgtelėti į išskirtinumą kaip į grožį. Atrodo, kad dirbtinai keistis – atimti dalį savęs. Net jei tai apvalumas ar koks nepatinkantis apgamas. „Aš verkiu, kai verkia moterys iš laimės „grožio fabrikuose”, po plastinių operacijų. Dėl tokios laimės joms gal ir verta ryžtis operacijai, nes tai galbūt paskutinė priemonė, kai esi labai nelaiminga dėl veido ar kūno bruožų. Kartu man nieko nėra baisiau už kišimąsi į natūralų moters grožį. Gaila dėl kiekvienos atimtos nosies kuprelės, dėl išlygintų ir tapusių „be charakterio” dantų. Juk tai dalis žmogaus įdomaus portreto. Vaikystėje mūsų nemokė savęs saugoti. Pamenu, aš irgi labai kankinausi dėl savo figūros. Jaučiausi per stora, negraži. Badaudavau po dvi savaites. Dėl to tik džiaugiuosi, nes atradau dėsnį: pilnesnės, raumeningesnės moterys kitaip sensta, sulaukusios brandaus amžiaus atrodo tvirtos. Be to, kompleksai dėl grožio išmoko gyventi kukliai ir nesididžiuoti, kaip tai daro gražuolės, kurios „jaučiasi gražios”. Juos kompensuoji romia, giedria veido išraiška. Moters grožis yra sudėtingas ir paslaptingas. Tai gyvenimo ir asmeninių savybių visuma, apimanti ir kūną, ir veidą, ir sielą. Grožis, sulaukus brandos, ir yra tai, ko tu per daugelį metų išmokai – harmoningai ir laimingai gyventi turint visus savo ypatumus, įsiklausyti į savo organizmą. Ir nemėgdžioti kažko, kas yra ne tavo”, – sako advokatė Jūratė Zabielaitė.
Toks sveikas moters grožio supratimas – dovana tiems, kurie yra persekiojami kūno kulto. Kad moteris graži tada, kai gerai jaučiasi, vieną kartą Jūratė įrodė originaliu būdu: „Kartą teko nusiskusti plaukus filmui „Seserys ir dvynės”, nors jame tebuvau rodoma keletą minučių. Tai tapo savotišku žaidimu: scenarijaus autorius Saulius Šaltenis pasakė, kad į mane, nusiskutusią plikai, nė vienas vyras nežiūrės. „Tai skuskite drąsiai”, – pasakiau išgirdusi, nes ilgi plaukai tarsi paslepia žmogų, o plika galva parodo tavo sielą net ir tau pačiai. Tampi tarsi gryna ir beginklė. Tai jauku ir gražu, bet labai individualu.”
Visos išeitys galioja
Smagu, kai tampi tokia stipri, jog gali neatsiklaususi grožio specialistų laužyti grožio stereotipus. Bet reikia pereiti grožio supratimo džiungles, kad pasiektum tokią laisvę.
Nes niekas taip negailestingai neprispaudžia prie sienos ir neatima kvapo, kaip stereotipai. Nebent amerikietės gali nepaisyti jų ir demonstruoti antsvorį, apsitempusios storokas šlaunis šortais. Bet tai neestetiška. Ir todėl per dideli nukrypimai į priešingą pusę šokiruoja ne mažiau nei dirbtinai perkrautas grožis. Natūraliai plaukais apžėlusioms kojoms niekas nekuria ditirambų. Tai laikoma negražumu ir netgi apsileidimu. Burna su natūraliai išgedusiais dantimis taip pat sužavėtų nebent vario laikų poetą, o jeigu dar po nosim ir iš jos kyšos plaukų sąžalynas – natūralumas džiugins tik neprimatančią prosenelę. Natūraliai gražus žmogus – ne tas, kuris visiškai nesirūpina savo kūnu. Veikiau tas, kuris tai daro subtiliai ir skoningai. Ne tik švenčių dieną, bet ir kasdienybėje.