Šiemet Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrante jau nuskendo 9 žmonės. Vieno sekmadienį dingusio poilsiautojo kūno vakar dar nebuvo rasta. Palangos, Klaipėdos ir Neringos paplūdimiuose budintys gelbėtojai vienu balsu tvirtina, kad absoliuti dauguma iš jūros ištrauktųjų ir nuskendusiųjų buvo neblaivūs.
Sekmadienį Baltijos jūroje greta Melnragės gyvenvietės netoli kranto nuskendo 32 metų mažeikiškis.
Pasak tą dieną Pirmosios Melnragės pliaže budėjusių gelbėtojų Vitalijaus ir Juliaus, nelaimė įvyko moterų paplūdimio teritorijoje, kur gelbėtojų nebuvo. „Kai mes atbėgome iš bendro pliažo, vyro vandens paviršiuje nebematėme. Keliolika minučių nardėme, kol radome jo kūną. Ištraukę mėginome gaivinti, tačiau vyras jau buvo negyvas. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas”, – vakar sakė gelbėtojas Vitalijus.
Manoma, kad vyras nuskendo, kai būdamas neblaivus nardė.
Mirtis po išgertuvių
Gelbėtojai tvirtina, kad visa kompanija, su kuria pajūryje pramogavo vėliau nuskendęs mažeikiškis, buvo neblaivi. Anot Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos specialisto Aleksandro Mefiodo, kompanija nė neslėpė, kad jie visą naktį girtuokliavo, o ryte atvažiavo prie jūros atsigaivinti. Įtariama, kad nuskendęs vyras į jūrą taip pat brido girtas.
Palangoje šiemet nuskendo du poilsiautojai. „Vienas jų buvo pusamžis vyriškis iš Vilniaus. Jam staiga pasidarė bloga, paniro ir nebeiškilo. O nuskendęs baltarusis iš Minsko buvo visiškai girtas”, – sakė Jonas Pirožnikas, Palangos vandens motociklininkų klubo prezidentas.
Policija bejėgė?
Vartoti alkoholį viešose vietose draudžiama, bet didžiuma poilsiautojų tokio draudimo nepaiso.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą alkoholinių gėrimų vartojimas viešose vietose arba girto pasirodymas viešose vietose užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 50 litų.
Gelbėtojai tvirtina neturintys teisės patys drausminti geriančiųjų svaigalus. Pasak A.Mefiodo, jie gali tik iškviesti policijos pareigūnus. „Atvykus patruliams geriantieji paprastai būna pasislėpę kur nors kopose, o policininkai pyksta ant mūsų, kam be reikalo juos gaišiname”, – sakė A.Mefiodas.
Policijos pareigūnai tvirtina, kad kovoti su girtuokliaujančiais poilsiautojais paplūdimiuose labai sunku. „Žinoma, paprasčiausia kaltę dėl neblaivių skenduolių suversti policijai, tačiau poilsiautojai ir patys privalo būti sąmoningi, – sakė Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato atstovas Albinas Strumyla. – Atvykus patruliams į paplūdimį nė vienas iš tų, kurie įtariami gėrę alų ar kitus gėrimus, jau nebegeria. Tad ir bausti lyg ir nebėra už ką.”
Melnragės gelbėtojas Julius sakė kartą matęs, kaip policininkai perspėjo vieną į pliažą einantį vyriškį, besinešantį alų. Teko gėrimą išmesti į šiukšlių dėžę. „O iš ten butelį ištraukė kažkoks benamis ir išgėrė”, – juokėsi Julius.
Jūroje skęsta svečiai
Lietuvos paplūdimiuose budintys gelbėtojai šiemet iš jūros jau ištraukė per 200 skendusiųjų. Kone pusę jų teko gaivinti. Kitus pakako ištraukti ant kranto, ir nė nepadėkoję spruko tolyn. Daugiausia žmonių skendo Palangoje. Mažiausiai – tik 8 – Neringoje. Šio kurorto gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Kuprys dėl to tik džiaugiasi: „Gal mažiausiai skęsta dėl to, kad čia ir poilsiautojų mažiau. O gal dėl to, kad dugnas lygesnis.”
Jis pripažino, jog dauguma skendusiųjų – ne vietos gyventojai. Tie poilsiautojai, kurie tik retsykiais atvažiuoja prie jūros, neįvertina jos keliamo pavojaus, mano, kad ji – tarsi ežeras, kurį galima perplaukti.
Baisiosios srovės
Vieni pavojingiausių paplūdimių yra Melnragėje, Giruliuose, Karklėje ir Palangoje. Tai lemia akmenuotas jūros dugno reljefas. Per audras tokiame dugne lengviau išmušamos duobės, kurios turi įtakos ir srovėms.
Kai kurios srovės žmones gali išmesti į krantą, tačiau daugelis jų pagautą kūną tempia gilyn į jūrą.
Prieš Baltijos sroves sunkiai atsilaikytų ir pats geriausias plaukikas, nes jų stiprumas prilygsta susidarančioms Nemune ar Neryje per potvynį.