Namai labiausiai brangsta Klaipėdoje

Šalyje išlieka modernių biurų trūkumas, toliau brangsta individualūs namai, tačiau pinga daugiaaukštei statybai tinkamos žemės sklypai.

Tokias nekilnojamojo turto rinkos tendencijas akcentuoja šios srities bendrovės ir portalai.

Trūksta ir A, ir B klasės

Biurų nuomos kainos per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos didmiesčiuose didėjo iki 10 proc., pardavimo kainos – iki 20 proc., tačiau rinkoje išlieka didelis modernių biurų trūkumas. Šiuo metu trūksta tiek A, tiek B klasės biuro patalpų, teigia nekilnojamojo turto bendrovė „InReal”.

„Komercinių patalpų rinka jau keletą metų išlieka pastovi. Biurų nuomos ir pardavimo kainos auga tolygiai su ekonomikos augimu, o nepakankamą biurų pasiūlą lemia tinkamų žemės sklypų verslo centrų statybai trūkumas ir lėti teritorijų planavimo procesai. Laikas nuo žemės įsigijimo iki patalpų perdavimo naudotis nuomininkams užtrunka virš dviejų metų”, – sako „InReal” Tarpininkavimo departamento vadovas Mindaugas Šimkus.

Anot jo, Klaipėdoje komercinio nekilnojamojo turto nuomos kainos per pusmetį pakilo apie 10 proc., o pardavimo kainos – 19 procentų.

Pasivijo Vilnių

Nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt duomenimis, didžiausias užmiestyje esančių namų kainų pokytis per pirmąjį šių metų pusmetį pastebimas Klaipėdos rajone.

Vilniaus rajone vasarį individualaus namo su nepilna apdaila kvadratinio metro kaina vidutiniškai siekė 3 700 – 3 800 Lt, liepą ji šoktelėjo iki 4 000 – 4 200 Lt/kv. m. Dabar 150 kv. m namą su nepilna apdaila užmiestyje norima parduoti vidutiniškai už 600 000 – 630 000 Lt.

Klaipėdos rajone vasarį individualaus namo su nepilna apdaila kaina siekė apie 3 400 Lt/kv. m, o dabar kaip ir Vilniaus rajone – 4 000 – 4 200 Lt.

Ryškės segmentacija

Bendrovės „Eika” atstovų teigimu, aštuoni 2007 metų mėnesiai pasiūlė naują rinkos tendenciją – parduodamos daugiaaukštei statybai tinkamos žemės sklypų gausėja, o jų kainos ne tik nebekyla, bet ir krenta. Taip esą atsitiko todėl, kad daugiaaukštei statybai tinkamos žemės kainos jau pasiekė savo viršutinę ribą, sukilo ir statybos kaštai, o nekilnojamojo turto plėtros maržos mažėja.

Tvirtinama, kad bendrovės, kurių pagrindinė veikla nėra nekilnojamojo turto plėtra, įsigijusios žemės sklypus spekuliaciniais tikslais apsisprendžia tuos sklypus parduoti, užuot ką nors juose stačiusios. Užsienio investuotojai esą taip pat nebemato galimybės greitai ir spekuliatyviai iš žemės užsidirbti, todėl jos nebeperka, o pagausėjusi pasiūla žemės kainas sveria žemyn.

„Eikos” plėtros direktorės Viktorijos Beatričės Radzevičienės teigimu, artimiausioje ateityje ryškės sklypų segmentacija, statybai tinkamos žemės sklypų kaina bus labiau siejama su jos verte ir plėtros potencialu. Kai kurie nišiniai sklypai dar gali brangti, tačiau tai jau nebebus bendroji tendencija. Rekordinės sumos bus mokamos tik tuomet, kai nekilnojamojo turto plėtros bendrovėms savo vystomų projektų kaimynystėje ypatingais atvejais reikės nusipirkti ir „prisidurti” papildomą arą ar du, nes jų, pavyzdžiui, pritrūks komunikacijoms prijungti.

„Iki šiol žemės kaina buvo neadekvati. O dabar jos ateitis yra aiški – infrastruktūriškai neparengtos žemės, iki kurios nenutiestos komunikacijos, nesutvarkyti planavimo dokumentai, pardavimo laikas ilgės, o kaina vienareikšmiškai kris”, – aiškina V. B. Radzevičienė.

Įtakos turi ir tai, kad bankai nebefinansuoja žemės sklypų įsigijimų, jeigu jiems nėra parengti detalieji planai. Tačiau ir pakito ir pati rinka – kainų karštinės metu daugybė fizinių asmenų ir bendrovių, kurių pagrindinė veikla nėra nekilnojamojo turto plėtra, į žemę investavo daug pinigų, nūnai kai kurios iš jų jau turi grynųjų pinigų srautų problemų, todėl dabar bando dalį savo valdomo turto paversti pinigais.

„Visa žemė nebegali brangti tokiais tempais, kaip iki šiol. Laikai, kuomet spekuliantai ją vienas kitam pardavinėjo aukciono principu, konkuruodami tarpusavyje ir išpūsdami kainas, baigėsi. Kuomet sklypo aras kainuoja pusę milijono litų, vargu ar koks nors statinys tokias išlaidas gali atpirkti”, – sako V. B. Radzevičienė.

Ji prognozuoja, kad nekilnojamojo turto vystymu ir toliau versis tik bendrovės, galinčios plėtoti didelius projektus, mažos ir šiame versle nesispecializuojančios kompanijos tiesiog atsisijos ir rinksis kitas verslo sritis ar nekilnojamojo turto plėtros nišas. Esą laikai, kuomet reikėjo visai nedidelės sumos, kad galėtum nusipirkti žemės, ant jos pastatyti pastatus ir juos lengvai ir pelningai parduoti, baigėsi.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.