Nacionalinių autoturizmo trasų specialiojo plano koncepcijos pristatyme ir diskusijoje Valstybinio turizmo departamento (VTD) prie Ūkio ministerijos atstovėms negailėta pastabų.
Koncepcija buvo pristatyta Klaipėdos miesto savivaldybėje susirinkusiems pajūrio savivaldybių, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (KAVA), turizmo informacijos centrų ir regioninių bei nacionalinių parkų atstovams.
Pasak IĮ „Atkulos projektai” atstovės Jolantos Dzemydienės, rengiant koncepciją, vadovautąsi geros kokybės regioniniais keliais, kurie vingiuoja netoli kultūros paveldo objektų.
Nacionalinės autoturizmo trasos tikslas – suformuoti vientisą trasą, kuria galėtų naudotis ir lietuviai, ir užsieniečiai. Šis projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2013-ųjų metų.
Kaip parodė turistų apklausa, užsieniečiai į Lietuvą važiuoja kaip į pažintinę šalį. Tos pačios apklausos rezultatai parodė, kad viena iš populiariausių šiuo metu Vilnius-Trakai-Kaunas-Klaipėda-Nida trasa.
Turistai kaip didžiausią trūkumą nurodė tualetų trūkumą autotrasose, kliuvo ir prastai kelių būklei bei nesutvarkytoms pakelėms. Ekspertai, be tualetų stokos, nurodė kelio ženklų, kempingų ir apgyvendinimo vietų trūkumą.
KAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Edmundas Benetis pastebėjo, kad į koncepcijoje numatytas autotrasas nepateko Vidurio Lietuvos miestai – Panevėžys ir Biržai. Šių miestų pasigedo ir kiti diskusijos dalyviai, stebėjęsi, nejau ten nėra įdomybių turistui.
E. Benečiui užkliuvo ir tai, kad tarp 600 lankytinų objektų dominuoja piliakalniai, kurių projekte net virš 450.
„Lietuvos piliakalniai nėra įdomesni nei Romos bažnyčios. Abejoju, ar pamatęs trečią, septintą piliakalnį, prisiminsi, ką matei ant devintojo. Mums iš savo aukštumų gal ir atrodo, kad Lietuvą geriau reprezentuotų piliakalniai nei Skuodas ar Švėkšna, kurių taip pat nėra projekte”, – sakė jis.
Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Arūnas Burkšas stebėjosi, kodėl projekte neatsirado vietos Mingės kaimui, dar kitaip vadinamam Lietuvos Venecija.
Daugelis diskusijos dalyvių trasas siūlė sužiedinti ar net daryti olimpinių žiedų principu. Pasigesta ir sąryšio su dviračių trasomis bei vandens bei kaimo turizmu.
Pasak E. Benečio, autoturizmo trasas turėtų lemti ne gera kelių techninė būklė, o objektų gausa ir įdomumas.
VTD Turizmo infrastruktūros plėtros skyriaus vedėja Lina Matulevičiūtė atkirto, kad tai viso labo konsepcija, bendra sistema, kurioje dar neatsispindi visos vietovės ar objektai. Be to, ruošiamas ne koks specialus leidinys keliaujantiems automobiliu.
„Tikrai nebus taip, kad turistas jį pasiims kaip žemėlapį ir važiuos. Čia ne rinkodaros leidinys, o infrastruktūros planavimas”, – sakė L. Matulevičiūtė.