Saugumo dėl ateities poreikį, kaip įrodė viešosios nuomonės tyrimas, Lietuvos žmonės įvardino svarbiausiu motyvu, skatinančiu draustis.
Draudžiasi tik jei privaloma
Daugiausia Lietuvos gyventojų yra apsidraudę privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Tai paminėjo net 38 procentai apklaustųjų. Net 27 procentai apklaustųjų tai, jog draudimas yra privalomas, nurodė svarbiausiu draudimosi motyvu.
Vos 5 procentai gyventojų yra pasirinkę transporto priemonės „Kasko” draudimą, kuris yra savanoriškas ir skirtas atlyginti jūsų transporto priemonei padarytą žalą.
„Kasko” dažniausiai draudžiami automobiliai, kurių vertė ne mažesnė nei 10 tūkst. litų. Šio draudimo populiarumą mažina ir tai, kad jis neatstoja privalomo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo. Jis neatlygins jūsų padaryto nuostolio kitiems, o tik atlygins nuostolius už sutartyje numatytus nelaimingus atsitikimus jūsų automobiliui.
Nelaimės verčia susimąstyti
Be privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo, šiek tiek mažiau, tačiau vis dėlto populiarus yra turto draudimas. Jį pasirinkę 12 procentų respondentų. Šiuo draudimu galima apsidrausti tiek kilnojamą (meno dirbinius, paveikslus), tiek nekilnojamą (namus, sklypus) turtą nuo įvairiausių nelaimingų atsitikimų.
Per keletą metų šiek tiek padaugėjo apsidraudusių gyvybės draudimu. Jų šiuo metų yra apie 13 procentų. Tai draudimas, skirtas gyventojams, kurie rūpinasi savo ir savo artimųjų ateitimi. Apsidraudus gyvybės draudimu galima pasirinkti ir papildomas draudimo paslaugas – draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ar draudimą nuo kritinių ligų.
Dažnai žmonės susimąsto apie galimybę apsidrausti tik po patirtos nelaimės. Sudegęs namas ar susirgęs artimasis neretai tampa paskata apsidrausti ateityje. Net 9 procentai Lietuvos gyventojų kaip apsidrausti skatinančią priežastį nurodė jau įvykusią asmeninę nelaimę.
Ne visos rūšys žinomos
Ne visi Lietuvos gyventojai žino apie galimybę apsidrausti visu civilinės atsakomybės draudimu. Ši paslauga leidžia būti užtikrintam, kad draudimo bendrovė atlygins padarytus netyčinius nuostolius. Tai gali būti dėl trūkusio radiatoriaus užlieti kaimynai ar nesėkmingas vaiko spyris kamuoliu į svetimus langus.
Nors Lietuvoje tokių netyčinių kitų sukeltų nelaimingų atsitikimų įvyksta begalės, tačiau mūsų šalyje apsidraudusiųjų visu civilinės atsakomybės draudimu, bendrovės „Ergo Lietuva” duomenimis, yra vos pusė tūkstančio. Beje, tokią paslaugą teikia vos keletas Lietuvos bendrovių.
Nepasitikima brokeriais
Draudimo bendrovės „PZU Lietuva” užsakymu atlikti tyrimai parodė, kad beveik pusei Lietuvos gyventojų priimtiniausias būdas įsigyti draudimą – pačiam atvykti į draudimo bendrovę. Kaip svarbiausi kriterijai tokią renkantis nurodyti: finansinis bendrovės patikimumas, žalos atlyginimo sklandumas ir priimtinos paslaugų kainos.
Lietuvoje gyvuoja nemažai draudimo bendrovių, kurios visos stengiasi pasiūlyti kuo geresnes sąlygas. Verta paminėti, kad yra dvi draudimo šakos. Tai gyvybės draudimas, kurio srityje pagal pasirašytas įmokas pirmauja bendrovė „Hansa gyvybės draudimas”, ir ne gyvybės draudimas, kuriame pirmauja Lietuvos draudimas.
Apsidrausti galima ir naudojantis konsultanto, atvykstančio į namus ar darbovietę, arba draudimo brokerio paslaugomis. Konsultanto paslaugas rinktųsi net 28 procentai apklaustųjų, o tuo tarpu draudimo brokerio paslaugos priimtiniausios vos 1 procentui apklaustųjų. Tačiau faktai rodo, jog naudotis draudimo brokerio paslaugomis apsimoka, mat jie bendradarbiauja su daugeliu bendrovių ir puikiai išmano įvairias draudimo rūšis, todėl gali parinkti tinkamiausią draudimo variantą. Be to, jie primena artėjantį svarbų terminą, o svarbiausia, kad jų paslaugos yra visiškai nemokamos, kadangi brokeriai gauna komisinį užmokestį iš bendrovių.