Lietuvos pilietybė – visiems lietuviams, mano prezidentas

Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, šiandien vienas aktualiausių valstybės uždavinių – padėti išsaugoti pilietybę ir už Lietuvos ribų gyvenantiems lietuviams.
„Rašant Konstituciją reikėjo griežtesnių reikalavimų dėl pilietybės. Bet gyvenimas pakoreguoja daugelį dalykų. Galime ir mes pakoreguoti savo taisykles”, – sakė V.Adamkus pirmadienį Kernavėje vykusiame Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavimo atidaryme.

Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, sveikinimo kalboje V.Adamkus pabrėžė, kad privalu sudaryti galimybes mūsų šalies žmonėms išsaugoti Lietuvos pilietybę, nes tai – būtina sąlyga išlaikyti vienalytę tautą.

„Manau, kad turime pakankamai daug kvalifikuotų teisininkų, kurie nedelsdami turi imtis darbų, kad šis klausimas būtų išspręstas”, – sakė prezidentas.

Kreipdamasis į lietuvius, susirinkusius iš daugelio pasaulio šalių, V.Adamkus paragino nepasiduoti emocijoms, bet ramiai aptarti visas teisines šio klausimo sprendimo galimybes.

„Tikiu, kad atrasime teisingą ir protingą sprendimą, padėsiantį išlikti nedaloma tauta”, – sakė V.Adamkus.

Tuo tarpu Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris pirmadienį Lietuvos radijui sakė, kad Konstitucijoje įtvirtintą vienos pilietybės su retomis išimtimis nuostatą galima pakeisti tik referendumu.

Jo teigimu, teisinės „abrakadabros” prirašant keletą žodžių kitoje Konstitucijos dalyje nepadės pakeisti 12-ojo pagrindinio šalies įstatymo straipsnio, kuriuo reglamentuojamas šalies pilietybės įgijimas.

Šis straipsnis numato, kad „Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos (…) ir kitos valstybės pilietis”.

Tuo tarpu pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.

Prieš mėnesį premjeras Gediminas Kirkilas teigė, kad Lietuva ieško galimybių įteisinti dvigubą pilietybę apsieinant be referendumo, nes jo tikriausiai nepavyktų surengti.

Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės priklauso tam skirsniui, kuris gali būti keičiamas tik referendumu, tačiau premjeras sakė abejojąs, ar toks referendumas būtų sėkmingas dėl mažo piliečių aktyvumo.

Pernai lapkritį KT išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, nes dabar tokia pilietybė yra plačiai paplitęs reiškinys, o turėtų būti itin reta išimtis.

KT pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja lietuvių kilmės asmenims Pilietybės įstatyme padaryta išimtis turėti dvigubą pilietybę, taip pat nustatė, kad įstatymų nuostatos, pagal kurias teisės į pilietybę išsaugojimas siejamas su asmens etnine kilme, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Užsienio lietuviai ir didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria, kad būtų panaikinta dviguba pilietybė. 9 iš 10 lietuvių pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.