Iš Vilniaus, Kauno ir kitų miestų atvykstantys į Panevėžį turbūt pasijunta grįžę keletą metų atgal. Mat į miesto centrą vedančioje J.Basanavičiaus gatvėje lyg po lietaus pridygę dėvėtų drabužių krautuvėlių. J.Basanavičiaus gatvės dalyje tarp Aukštaičių ir Vilniaus gatvių įsikūrę apie 10 dėvėtų drabužių krautuvėlių. Parduotuvės įrengtos privačiuose namuose. Kai kurios jų užeiti vilioja apdriskusiomis iškabomis. Pro langus matyti suversti drabužių kalnai.
J.Basanavičiaus gatvės dalyje tarp Aukštaičių ir Vilniaus gatvių įsikūrę apie 10 dėvėtų drabužių krautuvėlių. Parduotuvės įrengtos privačiuose namuose. Kai kurios jų užeiti vilioja apdriskusiomis iškabomis. Pro langus matyti suversti drabužių kalnai.
Panevėžio miesto savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka PB sakė, kad tai – privačių žmonių verslas. Pasak jo, žmonėms reikia pragyventi, tad jie galvoja apie savo verslą ir įsteigia parduotuvėles. Jei smulkus verslininkas užsidirba duonai, jis verslą ir tęsia. „Jei išsilaiko, tai išsilaiko. Per daug ar ne – viską nusako rinka. Jeigu niekas nepirks, jos savaime užsidarys”, – svarstė A.Stoka. Jis sutiko, kad parduotuvėlės prie miesto įvaizdžio neprisideda.
Lietuva, kaip ir išsivysčiusios valstybės, turi nueiti tam tikrus etapus, tik Lietuva, jo nuomone, eina greičiau. Valdininkas teigė nemanąs, kad dėvėtų drabužių verslo apimtys mieste mažėja – žmonės plūsta į automobilių turgų, kur klesti sendaikčių ir dėvėtų drabužių verslas.
Miesto gėda
„Manau, kad tas gatvės gabaliukas – mūsų miesto gėda, nes iš Vilniaus, Kauno ir kitur atvažiuojantis srautas turi važiuoti pro šalį ir sustoti sankryžoje prie šviesoforo. Aš irgi visada pro automobilio langus matau tas parduotuves”, – teigė Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorė Akvilė Ramanauskienė. Ji sakė kituose miestuose tokių dalykų netoli Savivaldybės ir miesto centro nepastebėjusi. Tai, pasak jos, atspindi ir miesto ekonominę padėtį.
„Manau, kad tai yra tų žmonių bandymas susikurti darbo vietą vienu paprasčiausių ir pigiausių būdų”, – sakė A.Ramanauskienė. Pasak jos, prekybai dėvėtais daiktais nereikia nei gero interjero, nei įrangos, net normalių lentynų.
Tačiau verslo konsultacinio centro vadovė įsitikinusi, kad tai – laikinas dalykas. Ji mano, kad ateityje į minėtus namus kas nors investuos ir dėvėtų drabužių parduotuvės išnyks, mat miesto centre tokie nameliūkščiai ilgai negalės stovėti.
A.Ramanauskienė pritarė A.Stokai, kad prekybos dėvėtais drabužiais apogėjus mieste nepraėjęs, tik įgavęs kitokį atspalvį – didžioji dalis persikėlė į mašinų turgų. „Manau, kad ten jam ir būtų vieta”, – sakė pašnekovė.
Panevėžys – ne kurortas
Panevėžio verslininkų asociacijos pirmininkas Kazys Grabys sakė nežinantis, kodėl J.Basanavičiaus gatvėje tokia didelė dėvėtų drabužių parduotuvių koncentracija. Tai jis vadina natūraliu dalyku ir nemano, kad taip padaryta specialiai.
K.Grabys teigė, kad viskas priklauso nuo rinkos. Pavyzdžiui, prie „Ekrano” gamyklos taip pat buvo daug paslaugas teikusių įmonių, o bendrovei bankrutavus, išnyko ir šios įmonės. Prie mieste statomo vandens parko taip pat kažkas įsikurs.
„Tam reikalingas laikas. Maskva ne iš karto pasistatė, Panevėžys – irgi”, – sakė verslininkų asociacijos pirmininkas. Jis pridūrė, kad Panevėžys – ne kurortinis miestas. K.Grabys spėjo, kad namus J.Basanavičiaus gatvėje kada nors supirks kompanijos ir pakeis komercijos rūšį.