Sąvoka „turtas” suprantama ne tik kaip daiktai, bet ir kaip turtinės teisės, pinigai, kitokios materialiosios vertybės. Būna atvejų, kai turtą norimą dovanoti. Kaip elgtis, kada vykti pas notarą, kiek ir kam – dovanotojui ar priimančiajam reikės mokėti?
Jeigu norima sudaryti nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį arba dovanojimo sutartį, kurios suma yra didesnė kaip 50 000 litų būtina kreiptis į notarą. Tokios sutartys privalo būti notarinės formos. Sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos.
Paprastai žmogus, atėjęs pas notarą, klausia, ar asmeniui, gavusiam dovanų, reikia mokėti gyventojų pajamų mokestį? „Paprastai, nereikia. Dovanos Lietuvoje paprastai nėra apmokestinamos, išskyrus, kai dovana, gauta iš kitų asmenų (ne iš sutuoktinio, vaiko, tėvų ar senelių), viršija 7 680 Lt per metus,” – pasakoja Vilniaus 26–ojo notarų biuro notarė Ramunė Džavachidienė. Visiškai neapmokestinamos tik dovanos, kurios gaunamos iš sutuoktinio, vaiko, tėvų ar senelių (broliai ir seserys čia nėra įtraukti).
Notarai savo darbe dažnai susiduria su problemomis dėl dovanojamo turto vertės nustatymo pvz., žemės dovanojimo sandoriuose. Žmonės šiuose sandoriuose nurodo kuo mažesnę dovanojamo daikto vertę, tačiau vėliau dėl to patys nukenčia, kai nepraėjus trims metams po dovanojimo, tą žemę parduoda kur kas didesne kaina. Tada nuo skirtumo tenka susimokėti 15 proc. pajamų mokestį.
Ramunė Džavachidienė mini dažną situaciją, kai domimasi, ar dovanotojas gali atsisakyti apdovanojimo? Notarė sako, kad yra teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotoją, teisę pareikšti ieškinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai. Taigi dovanojimą panaikinti teisę turi tik teismas.