Rinkos monopolį turinti įmonė skolų naštą lengvina pardavinėdama anksčiau valstybei priklausiusius pastatus.
Iš valstybės turto sąrašo galima išbraukti Vilniaus širdyje įsikūrusius Pacų rūmus. Juos pardavė Lietuvos paštas, kad padengtų veiklos nuostolius. Už parduotą turtą gautais milijonais įmonės vadovai tikisi gerinti pašto veiklą.
Vyriausybė laimina tokį turto parceliavimą ir tikisi, kad taip Lietuvos paštas atsistos ant kojų. Tačiau kai kurie politikai mano, kad bendrovė finansines problemas gali išspręsti tik pakeitusi veiklos principus.
Tinka reprezentacijai
Šalia Vilniaus universiteto, Šv. Jonų gatvėje įsikūrę Pacų rūmai jau nebe Lietuvos nuosavybė. Naujoji XVII amžiuje iškilusio dviejų aukštų pastato puošniu fasadu ir su erdviu vidiniu kiemu savininkė – Lenkija. Ši šalis čia ketina perkraustyti savo ambasadą. Lenkai diplomatai Pacų rūmuose žada įsikurti po 6-8 mėnesių. Į naująsias patalpas persikels ne tik ambasada, bet ir Lenkijos konsulinės įstaigos bei Lenkų institutas.
„Rūmai geros būklės, įsikūrę geroje vietoje, tai pateisina mūsų lūkesčius”, – LŽ aiškino Lenkijos ambasados Politikos skyriaus patarėjas Andrzejus Kupiecas.
Lenkijos ambasada įsikūrusi dviejų aukštų name su mansarda Antakalnyje, Smėlio gatvėje. Tačiau, pasak lenkų diplomatų, šios patalpos per ankštos, jose negalima priimti svečių delegacijų. „Turint omenyje draugiškus Lenkijos santykius su Lietuva, bendrus planus, Pacų rūmai yra tinkama vieta mūsų ambasadai”, – mano A.Kupiecas.
Parduos ir daugiau
Pacų rūmus po konkurso lenkams pardavė Lietuvos paštas. Teisę parduoti anksčiau valstybei priklausiusį turtą jis gavo, kai iš valstybės įmonės tapo akcine bendrove. Pakeitus įmonės statusą jos nuosavybėn perėjo valstybės turtas. Istorinę vertę turintys Pacų rūmai – ne vieninteliai, kuriuos rengiasi parduoti Lietuvos paštas. Šiuo metu įmonėje sudaromas parduodamų pastatų sąrašas. „Pagal patvirtintą tvarką ir numatytus planus sprendžiame, kokius pastatus parduoti, kokius išnuomoti”, – LŽ sakė Lietuvos pašto Ryšių su visuomene skyriaus viršininkė Gintarė Rimkuvienė.
Ji tikina, kad išlaikyti valstybės perleistus pastatus Lietuvos paštui per sunku ir nenaudinga. Maža to, anot G.Rimkuvienės, įmonei už dyką atitekęs turtas prisidėjo prie nuostolingos Lietuvos pašto veiklos. „Mūsų sąnaudos nekilnojamajam turtui per šiuos metus išaugo beveik 90 proc.”, – tvirtino ji.
Lietuvos pašto vadovai teisinasi, kad parduoti Pacų rūmus ir ieškoti pirkėjų kitiems pastatams yra būtina norint išbristi iš skolų bei padengti įmonės nuostolius. „Gautas lėšas investuosime: atnaujinsime paštą, gerinsime paslaugų teikimą gyventojams”, – dėstė G.Rimkuvienė.
Džiaugiasi sandoriu
Lietuvos pašto planus parduoti įmonei perleistą valstybinį turtą palaiko ir Vyriausybė. „Tai normalus dalykas, nes Lietuvos paštas yra akcinė bendrovė, tas turtas jai priklauso ir ji gali jį parduoti”, – LŽ sakė susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.
Ministras įsitikinęs, kad teisę laisvai disponuoti perleistu valstybiniu turtu įmonė turi, nes nepakeitė veiklos pobūdžio ir toliau teikia valstybines paslaugas. „Jei įmonė būtų pradėjusi kitą veiklą, tada būtų galima kaltinimus reikšti”, – Lietuvos paštą gynė A.Butkevičius.
Socialdemokratų ministras džiaugėsi pavykusiu sandoriu tarp Lietuvos pašto ir Lenkijos. Pasak A.Butkevičiaus, įmonei pavyko gerokai brangiau nei vertintojų nustatyta kaina parduoti Pacų rūmus. Nekilnojamojo turto ekspertai pastatą įvertino daugiau nei 20 mln. litų, o lenkams jis buvo parduotas už 33 milijonus. „Jei ne Lenkijos ambasada, tai kažin ar kas būtų susigundęs pirkti už tokią kainą”, – džiūgavo ministras.
A.Butkevičius nesibaimina, kad už pastatus gautų pinigų įmonei gali nepakakti išbristi iš skolų. „Yra planas, pagal kurį bendrovė jau stojasi ant kojų. Šiais metais ji jau dirbs pelningai”, – vylėsi A.Butkevičius.
Parceliuoja nemąstydami
Kai kurie politikai itin piktinasi tokia Susisiekimo ministerijos pozicija. Seimo Audito komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius mano, kad ministerija be aiškaus įmonės veiklos plano laimina valstybinio turto parceliavimą.
Jis įsitikinęs, kad į Lietuvos pašto veiklą Vyriausybė turėtų žiūrėti žymiai atsakingiau. „Lietuvos paštas yra nacionalinė vertybė ir priklauso visiems, todėl būtina suformuoti valstybinę pašto politiką, – sakė Seimo narys. – Ji ir nustatytų, kaip elgtis su įmonei priklausančiais bemaž tūkstančiu pastatų.”
A.Skardžius mano, kad dabar įmonė turtą išparduoda chaotiškai, o jos ketinimai padengti nuostolius pardavus kelis pastatus yra netinkami. „Rinkos monopolį turintis Lietuvos paštas nuostoliams padengti anksčiau prašydavo pinigų iš biudžeto, o dabar jau ketina išparceliuoti turtą, – piktinosi A.Skardžius. – Tai daroma nesusimąstant, kad tas turtas paštui bus reikalingas ateityje.”
Parlamentaro nuomone, įmonė gali tapti pelninga peržiūrėjusi savo veiklos principus. Lietuvos paštas galėtų atsisakyti didelių nuolaidų, kurias taiko tarpinininkams. „Jiems beveik už nieką atiduodama kone pusė paslaugos tarifo dydžio sumos ir tai – bene didžiausia bėda”, – sakė A.Skardžius.
Audito komitetas jau metus neišsireikalauja iš Lietuvos pašto duomenų apie tai, kokio dydžio sumas įmonė atidavė tarpininkams. „Nei Susisiekimo ministerija, nei pati įmonė Seimui nesuteikė informacijos apie tai, kokios nuolaidos taikomos tarpininkams, tik prašė padengti nuostolius ir dar pasididino tarifus”, – stebėjosi A.Skardžius.