Į mokyklų tinklą „veržiasi“ progimnazijos

Šiuo metu visuomenės svarstymui pateiktame Švietimo įstatymo pataisų projekte, kuriame numatoma apibrėžti specialiųjų poreikių asmenų ugdymą, be kita ko siūloma papildyti bendrojo lavinimo mokyklų gretas naujo tipo ugdymo įstaiga – progimnazija.

Kokias funkcijas šiandienos švietimo sistemoje atliks smetonišku pavadinimu pakrikštyta ugdymo įstaiga ir kokiais sumetimais siūloma didinti mokyklų tipų įvairovę, „Vakarų ekspresas“ teiravosi Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Švietimo organizavimo skyriaus vadovės Reginos Klepačienės.

Progimnazija, anot švietimietės, vadintųsi mokykla, vykdanti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį arba pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą. Kitaip tariant, tokio tipo mokykloje vaikai mokytųsi nuo 5 iki 8 arba nuo 1 iki 8 klasės.

Ji, kaip ir pagrindinė mokykla, užimtų ugdymo nišą tarp pradinės mokyklos ir gimnazijos. Baigęs tokio tipo mokyklą vaikas laisvai galėtų rinktis mokslus gimnazijoje ar profesinėje mokykloje.

Naujo tipo mokyklos atsiradimas, pokalbininkės teigimu, būtų dar vienas pasirinkto reformos kelio laiptelis, pamažu pereinant į sistemą pradinė mokykla-progimnazija-gimnazija arba profesinė mokykla.

Dėl bene labiausiai mokyklų bendruomenes dominančio šio siūlymo aspekto – kokios mokyklos galės tapti progimnazijomis – dar neapsispręsta. Anot R. Klepačienės, progimnazijomis ateityje galėtų vadintis visos miestų pagrindinės mokyklos. O kaimiškose vietovėse be progimnazijų dar būtų ir pagrindinės dešimtmetės mokyklos.

Kol kas aišku tik viena – į progimnazijos titulą negalės pretenduoti nedidukės neperspektyvios mokyklos, turinčios jungtinių klasių. Tokios ugdymo įstaigos, pasak pokalbininkės, galėtų tapti didesnių mokyklų skyriais.

Diskusijos dėl naujo tipo mokyklos, anot R. Klepačienės, prasidėjo dar prieš 8 metus. Pagrindinė priežastis papildyti bendrojo ugdymo mokyklų gretas progimnazijomis – siekis gerinti ugdymo kokybę.

„Sukoncentravus vaikus pagal amžiaus grupes kur kas efektyviau bus išnaudotos valstybės bei savivaldybių investicijos. Juk skirtingo amžiaus vaikams reikalingos skirtingos sąlygos, vidaus tvarka, mokymo priemonės“, – aiškino švietimietė.

Be to, remiantis ugdymo turinio reforma, mokykla privalo užtikrinti vaikų galimybę rinktis dalykus pagal asmeninius poreikius bei gebėjimus. Jau nuo šių mokslo metų vyresniųjų klasių mokiniai 40 proc. mokymosi laiko galės skirti pasirenkamiesiems dalykams. Todėl, anot R. Klepačienės, būtina stambinti viršutinės pakopos mokyklas, kadangi didesnis paralelių klasių skaičius garantuoja didesnę pasirenkamųjų dalykų pasiūlą.

Dar viena priežastis imtis naujo tipo mokyklų idėjos, pasak švietimietės, buvo mokyklų tinklo pertvarka. Pedagogų bendruomenėje sprendimas vidurines mokyklas reorganizuoti į pagrindines nebuvo populiarus – dirbti žemesnės pakopos įstaigoje nėra prestižiška. O progimnazijos, įstaigos ruošiančios vaikus gimnazijai, statuso atsiradimas, tikimasi, palengvins reformos įgyvendinimą.

Progimnazija, kaip ir pagrindinė mokykla, užimtų ugdymo nišą tarp pradinės mokyklos ir gimnazijos. Baigęs tokio tipo mokyklą vaikas laisvai galėtų rinktis mokslus gimnazijoje ar profesinėje mokykloje

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.