Seimo pirmininkas aktyviesiems visuomenės intereso gynėjams pažadėjo parlamento paramą.
Piliečių teisėmis Lietuvoje susirūpinę visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių” aktyvistai vakar susitikime su Seimo pirmininku Viktoru Muntianu akcentavo tris klausimus. Pirmiausia parlamento vadovo atvirai klausta, ar gali mūsų šalyje piliečiai būti persekiojami už valdžios pareigūnų kritiką. Pretekstą kelti tokį klausimą davė privačios bendrovės ketinimai iš keturių asmenų, ginančių visuomenės interesą, prisiteisti žalos atlyginimą.
Kartu judėjimo aktyvistai domėjosi, kaip Seimui sekasi rengti viešąjį interesą ginantį įstatymo projektą, buvo išsakytas pageidavimas į rengimo procesą įtraukti ir visuomenės atstovus. Be to, aptarta galimybė parlamente surengti teisinį seminarą, kuriame būtų išnagrinėtos visuomenės dalyvavimo viešojo intereso gynimo procesuose aktualijos.
Seimo pirmininkas pripažino, kad visuomenės intereso sąvoką teismai traktuoja per siaurai.
Teisinė ir psichologinė žala
„Esame labai sunerimę, nes elgdamiesi pagal įstatymus, kurie užtikrina teisę kritikuoti valstybės pareigūnus, iš privačios bendrovės sulaukėme civilinio ieškinio. Ji žada ne tik bausti, bet ir areštuoti mūsų turtą”, – po susitikimo žurnalistams sakė vienas judėjimo aktyvistų Gediminas Urbonas.
LŽ jau rašė, kad UAB „Rojaus apartamentai”, parengusi detalųjį planą, kurį įgyvendinant numatyta nugriauti Vilniuje esantį „Lietuvos” kino teatrą, keturiems judėjimo nariams, pasipriešinusiems tokiems ketinimams, pateikė ieškinį ir siekia prisiteisti daugiau nei 200 tūkst. litų žalai atlyginti.
„Manome, kad tai yra atviras ir įžūlus būdas susidoroti su piliečiais, kurie reiškia savo nuomonę, ir bandymas įbauginti pilietinę visuomenę”, – verslininkų elgesį įvertino judėjimo narys Tomas Bakučionis.
Judėjimo nariai tikisi, kad šiuo atveju teismas priims objektyvų sprendimą (areštuoti apskųstųjų turtą jis jau atsisakė), tačiau kartu pabrėžė, kad psichologinė žala padaryta. Didelė visuomenės dalis išgirdo, kas gali nutikti žmonėms, stojusiems ginti viešąjį interesą.
Įsikiš Seimas
Judėjimo nariai pripažino, kad „Lietuvos” griovimo istorija ir apskritai viešųjų interesų gynimas politikų nedomina. „Valdžios dėmesio beveik nesulaukėme, kaip ir verslininkų poelgio įvertinimo. Tikimės, kad vizitas pas Seimo pirmininką padės”, – vylėsi G.Urbonas.
Vienintelis europarlamentaras Aloyzas Sakalas atvirai parėmė visuomenininkų poziciją. Pasak politiko, teismai, nukreipti prieš visuomenės interesų gynėjus, valstybės demokratijos raidos požiūriu yra skandalingi ir precedento neturintys faktai.
V.Muntianas pažadėjo, kad parlamento Audito ir Aplinkos apsaugos komitetai peržiūrės, ar kino teatro teritorijos detalusis planas, pagal kurį verslininkams leista statyti gyvenamuosius butus, buvo patvirtintas skaidriai.
Už aktyvumą nebaudžiama
Seimo pirmininkas pripažino, kad teisinių priemonių prieš visuomenininkus ėmęsi verslininkai elgėsi pagal įstatymus. Pasak jo, pagal šiuo metu šalyje galiojančius įstatymus teismas negali nepriimti tvarkingai pateikto ieškinio. Kartu V.Muntianas sutiko, kad dabar viešojo intereso samprata dėl teismų praktikos yra pernelyg siaura. „Mano supratimu, tai neteisinga, šioje vietoje turėtume daryti tam tikrus pakeitimus”, – sakė Seimo pirmininkas.
V.Muntianas pritarė, kad Seime būtų surengtas seminaras, kuriame visuomenės atstovai, teisininkai, politikai aptartų viešojo intereso pasireiškimo praktiką. Jo nuomone, žmonės, aktyviai bei kompetentingai reiškiantys pilietinę poziciją ir ginantys visuomenės interesą, dėl to tikrai negali būti persekiojami.