Danės krantinėje – prekyba žuvimis visus metus

Jūros šventės metu daugelis svečių džiaugėsi pakeliui į keltą galėję atsigaivinti alumi su šviežiai rūkytomis žuvimis.

Vis dažniau pasigirsta balsų, kad prekyba žuvimis čia galėtų vykti ir nelaukiant Jūros šventės.

Žvejai surado savo vietą

Daug kartų ankstesnių Jūros švenčių metu žvejai jautėsi pasimetę renginių ir žmonių šurmulyje. Nebuvo vietos, kurioje jie jaustųsi svarbiausio uostamiesčio renginio dalyviai.

Vieni su nostalgija minėjo sovietmečio karnavalines eitynes, kiti žvejų vakarones, sporto varžybas Šernų poilsio zonoje su žuviene. Ten rinkdavosi buvusio Lietuvos žuvies pramonės susivienijimo įmonių darbuotojai su šeimomis ir draugais.

Pernai Danės žvejų uosto organizatoriai kartu su Žvejybos Baltijos jūroje departamentu pagaliau ryžosi prie upės, šalia Pilies tilto, kur paprastomis dienomis priekrantės žvejai išsikrauna žuvis, surengti turgų su alumi, šviežiomis ir rūkytomis žuvimis. Pakvietė iš laivelių prekiauti pačius žvejus. Ką tik sugautos menkės, parduodamos laive, buvo bemat išgraibstytos.

Šiemet Danės žvejų uostas tapo puikia susitikimų vieta. Daugelis žvejų atėjo su šeimomis. Žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė Prunskienė be padėkos žodžių įteikė ir vertingų dovanų. Žvejo profesija vėl įgauna savo svorį ne tik perkant iš žvejų rankų laimikį.

Planus supainiojo Neptūnas

Įsitikinę, kad žmonėms patinka šviežias žuvis pirkti ne turguje, o nuo laivo denio, šiemet renginio organizatoriai prikalbino net aštuonių įmonių žvejus plaukti į žūklę ir pargabenti žuvų.

Propagandos mašina suveikė žaibu. Reklamos šaukliai kvietė į žuvų turgų išsijuosę. Tik vieną smulkmeną pamiršo, pačių žvejų pasiklausti, kaip jiems sekasi. Deja, pasišiaušusi Baltija nežadėjo nieko gero. Kaip prisipažino vienas iš pasišovusių sugauti žuvų verslininkų, nebuvę įmanoma per bangas nei nuleisti, nei iškelti tinklo, o jį „padovanoti” jūrų valdovui būtų buvę per didelė prabanga. Tik vienas iš aštuonių žadėjusiųjų, „Vikos” laivo šeimininkas žodį tesėjo. Grįžus į krantą jo laimikį be jokios reklamos akimirksniu išgraibstė buvę prie krantinės žmonės.

Siekdami užglaistyti ne dėl žvejų kaltės atsiradusį nesklandumą, į pirkėjų klausimą, kur šviežios žuvys, organizatoriai atsakydavo, kad joms lįsti į tinklus dar ne laikas. Meras Rimantas Taraškevičius net sau prisiėmė Neptūno kaltę. Atseit, per uoliai jo prašęs vėjo – toks buvo šių metų jūros šventės šūkis.

Prekiauti iš laivelių – būtina

Nors žvejų gerus norus nusinešė ant bangų Neptūnas, žuvų prie Danės krantinės per šventę nepristigo. Rūkytais ešeriais, karšiais, saulažuvėmis ir kitokiomis ne kiekvienam svečiui pažįstamomis žuvimis prekiavo „Dauparų žuvis”, kitų įmonių žmonės. Buvo ir žuvienės, ir dainų bei alaus. Nusidriekusiose prie rūkytų skanėstų eilutėse stovėję žmonės porino, kad ši vieta tiktų žuvų turgui ir paprastomis dienomis.

Idėjos prekiauti žuvimis iš laivelių prie Pilies tilto sklando jau ne pirmi metai. Kad jos nenuskristų kaip plaštakės, pradėjo aktyviau veikti ir Žvejybos Baltijos jūroje departamentas, ir žvejų asociacijos bei konfederacijos vadovai. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas ir miesto tarybos narys Alfonsas Bargaila pritarė, kad priekrantės žvejai galėtų prekiauti šviežiomis žuvimis iš laivelių patys. Tiktai tam turi būti tinkamai pasiruošta.

Po Danės krantinių rekonstrukcijos, vietoj griozdiškų keltų Senojoje perkėloje galėtų įsikurti ne tik žmones į Jūrų muziejų plukdantys mažieji laiveliai, bet ir žvejai. Tam reikėtų ir pačių žvejų geranoriškumo. Iš pirmų rankų žuvys turėtų kainuoti bent litu pigiau, nei dabar turguose prekiauja perpirkėjai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.