Konfliktas tarp uostamiesčio I. Simonaitytės viešosios bibliotekos restauratorių ir paveldosaugininkų pasiekė kritinę ribą: Vilniuje ypatingos skubos tvarka sušaukta komisija, kreiptasi į prokurorus bei iškvieti policijos pareigūnai.
Dėl to, kad restauratoriai esą savavališkai naikina istorines bibliotekos detales, užvakar Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Nagis Puteikis net iškvietė teisėsaugininkus.
Savo ruožtu restauratoriai tikina įstatymams nenusižengiantys ir dėl savivaldžiavimo bei neva netikslingo specialiųjų tarnybų panaudojimo kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą. Vakar apie tai buvo informuota ir KPD vadovybė.
Vežė į policiją
Pagal biblioteką restauruojančių UAB „Pamario restauratorius” darbuotojų versiją, N. Puteikis tiesiog siautėjęs.
Statybos darbų meistras Laimonas Burba mūsų dienraščiui sakė, kad penktadienį buvo vežamos šiukšlės, statybinės atliekos iš pradėtos griauti J. Simonaitytės bibliotekos dalies.
„Tuomet atėjo N. Puteikis ir liepė nutraukti darbus. Antradienį jis vėl atėjo, pamatė, kad toliau vežamos šiukšlės, ir ėmė grasinti atleidimais darbuotojams. Jie išsigando, ir metė darbus. Manęs tuo metu nebuvo.
Po valandos N. Puteikis vėl prisistatė, tačiau nieko nebesakė, tik ironiškai šypsojosi. Praėjus keliolikai minučių, atvyko jo iškviestas policijos patrulių ekipažas, ir mane nuvežė į policijos nuovadą”, – teigė L. Burba
Policijos pareigūnams N. Puteikis parašė pareiškimą.
Apskundė Vilniui
„Man juokingas toks jo elgesys, nes visus leidimus griauti katilinę mes turime. Techninis projektas yra suderintas. Jei neturėtumėme reikiamų dokumentų, nieko ir nedarytumėme. Dabar darbai sustojo, nes paveldosaugininkai turi priimti sprendimus. N. Puteikis net skambino savo viršininkui į sostinę, ir šis patikino, jog leidimai duoti”, – tikino pokalbininkas.
UAB „Pamario restauratorius” direktorius Aldas Kliukas taip pat teigė, kad visi reikiami dokumentai esą suderinti.
„Mes kreipėmės į KPD Klaipėdos padalinį raštu, tačiau atsakymų negavome. Kreipėmės ir į departamentą – atsakyta, kad vykdyti projektą galime. Griauname XIX amžiaus priestatą, kai buvo krosninis šildymas. Vėliau ten buvo katilinė. Po karo, įvedus centralizuotą šildymą, ta katilinė buvo nudaužyta. Pagal projektą turime naikinti priestatą, palikti autentiką. Tos prielipos turėtų nebelikti”, – „Vakarų ekspresui” sakė restauratorius.
Jis teigė vakar Kultūros paveldo departamente įteikęs skundą dėl N. Puteikio veiksmų, nes patiriami nuostoliai, stabdomi darbai, o terminai spaudžia.
Leidimai yra
„Vakarų ekspresui” paprašius pateikti oficialius dokumentus, restauratoriai juos rado ir parodė. Remiantis medžiaga, galima daryti prielaidą, kad N. Puteikis tiesiog neišmanąs savo darbo.
1996 metais patvirtintame Projekto sudėties žiniaraštyje aiškiai parašyta, kad „priestatas – pusrūsis, pristatytas prie kiemo fasado, nugriaunamas, atkuriamos sunaikintos fasado dekoro detalės”.
Po metų iš anuometinio Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apskrities skyriaus gautas leidimas vykdyti restauravimo darbus. Dar vienas leidimas gautas 1998 metais.
Restauratoriai dėl neaiškios N. Puteikio pozicijos šiemet kreipėsi ir į KPD vadovybę prašydami leidimo nugriauti katilinę. Šių metų liepos viduryje gautas teigiamas atsakymas.
Apkaltino naikinimu
N. Puteikio versija – kitokia: esą restauratoriai griauti priestato negali, nes neturi tam leidimo.
„Jie turi leidimą atstatyti trijų aukštų priestatą, o ne griauti. Aš paprašiau pateikti leidimus, bet jų negaunu. Prašiau, kad nutrauktų darbus, o darbininkai neklausė. Tuomet man nieko kito nebeliko, kaip tik kreiptis į policijos pareigūnus. Surašytas darbų sustabdymo aktas”, – „Vakarų ekspresui” sakė jis.
Pasak N. Puteikio, darbininkai naikino istorines detales, nes vežė lauk raudonas vokiškas plytas, šlifuotą granitą, medines žaliuzes.
Apsilankius statybų vietoje L. Burba paaiškino, kad N. Puteikio įvardijami šlifuoto granito luitai, kuriuos jis raštiškai įpareigojo saugoti, tėra tašytas akmuo. Raudonos plytos išvežamos todėl, kad jų neįmanoma išsaugoti, ši statybinė medžiaga griaunant sutrupa. Dalį išsaugotų autentiškų plytų restauratoriai saugo statybų aikštelėje.
„1936 metais turtingas pirklys savo namus padovanojo miestui, buvo įrengta biblioteka, padovanota įranga, o dabar kažkas griauna ir veža sau namo. Tai – barbariška, per 20 metų darbo paminklosaugos srityje aš nebuvau matęs tokio elgesio. Licenciją turintys restauratoriai be leidimo griauna istorines detales. Jei jie bandys tęsti darbus, kreipsiuosi į prokuratūrą”, – savo versijos laikėsi N. Puteikis.
Jis aiškino esą jau tekę kone iš darbų vykdytojo automobilio išplėšti XX amžiaus pradžios knygų krautuvo detales.
Tirs komisija
Įvykiai Klaipėdoje sukėlė nerimą KPD vadovams.
„Pavedžiau ypatingos skubos tvarka sudaryti komisiją, kuri nustatys darbų sustabdymo teisėtumo klausimą ir įvertins Klaipėdos teritorinio padalinio veiksmus. Žmonės iš departamento atvyks jau šią savaitę, penktadienį.
Mano pirma reakcija tokia – juridiškai viskas buvo suderinta, darbai vykdomi pagal projektą. Tačiau buvusi katilinė anksčiau nebuvo įvardyta kaip saugomas objektas”, – „Vakarų ekspresui” teigė minėto departamento vadovas Albinas Kuncevičius.
Jam buvo keista, kad konfliktas iškyla „lygioje vietoje”.
„Čia – kaip griaustinis iš giedro dangaus. Norisi paklausti – kur jūs buvote anksčiau? Laukia, laukia, o po to kelia skandalą. Viskas dėl tos katilinės turėjo būti sutvarkyta įprasta darbine tvarka, o ne su policijos pagalba”, – sakė A. Kuncevičius.
N. Puteikio karas su restauratoriais prasidėjo dar tuomet, kai įstrigo bibliotekos kieme esančios Antrojo pasaulinio karo slėptuvės griovimo ar konservavimo darbai. Restauratoriai nori slėptuvę griauti, o N. Puteikis siekia, kad slėptuvė-tunelis būtų išsaugotas bei pritaikytas. Dėl ginčo jau apie metus stringa vidinio kiemo tvarkymo darbai.
Restauratorių tikinimu, N. Puteikis esą piktybiškai ignoruoja įvairius siūlymus, neatvyksta į susitikimus.