Miesto valdžia paruošė kalnus dokumentų naujoms mašinų aikštelėms įrengti, tačiau jau antrą dešimtmetį tokių planų neįgyvendina.
Ypač stinga automobilių aikštelių senamiestyje.
Blogiausia, kad nėra laisvų plotų, kur galima būtų įrengti stovėjimo vietas.
Statyti požeminius garažus – labai brangu. Įrengti vieną automobilio vietą po žeme gali kainuoti beveik 100 tūkst. litų.
Planai – stalčiuose
Statistikos valdybos duomenimis, per trejus metus vien lengvųjų automobilių Klaipėdoje padaugėjo nuo 77 tūkst. iki 84 tūkst.
Tačiau mašinoms laikyti vietų Klaipėdoje beveik nedaugėja. Aikšteles automobiliams šalia naujų gyvenamųjų ir komercinių pastatų paprastai įrengia tik verslininkai.
Bendrovės „Andrijauskas ir partneriai” vadovas architektas Edmundas Andrijauskas sakė, kad miesto valdžia jau daugiau nei 10 metų rengia įvairius dokumentus mašinų aikštelėms statyti, tačiau planai dūla stalčiuose, o konkrečių darbų nematyti.
„Žymiai paprasčiau lopyti gatves, kloti naujas asfalto dangas nei statyti automobilių stovėjimo vietas. Žinoma, be to neapsieisi, bet tai nesprendžia esminių transporto problemų”, – sakė E.Andrijauskas.
Jis priminė, kad mašinų stovėjimo aikštelių buvo numatyta statyti dar 1995-1996 metais, kai buvo rengiamas Klaipėdos bendrasis planas, patvirtintas 1997-aisiais.
Jau šiame plane numatytos ir požeminės, ir daugiaaukštės stovėjimo aikštelės.
1998-aisiais buvo parengta didelių mašinų stovėjimo aikštelių išdėstymo schema.
„Buvo planuojamos aikštelės, pavyzdžiui, po M.Mažvydo alėja, prie „Baltijos” laivų statyklos, dalyje Karlskronos aikštės. 2001-aisiais tai numatyta ir Klaipėdos miesto strateginiame plane”, – priminė E.Andrijauskas.
Anot jo, po dvejų metų buvo parengta Klaipėdos transporto sektoriaus vystymo galimybių studija, kur vėl priplanuota aikštelių mašinoms. Buvo numatytas automobilių aikštelių žiedas aplink senamiestį.
Vėliau parengti net detalieji planai.
Žemažiūrė valdžia
„Ne sykį sakiau, kad reikia po M.Mažvydo alėja įrengti požeminę aikštelę, tačiau man buvo aiškinama, jog tai per brangu, dar neatėjo laikas. Tas „ne laikas” jau pradėjo antrą dešimtmetį, o aikštelių kaip nėra, taip nėra”, – pasakojo E.Andrijauskas.
Pasak jo, iki šiol miestas neturi nė vienos daugiaaukštės mašinų aikštelės, kurioje tilptų 300 ir daugiau automobilių. Tik tokie statiniai iš esmės spręstų susidariusią problemą.
„Prieš 13 metų buvo rekonstruojama Pilies gatvė. Siūlėme ją platinti, kad būtų lėtėjimo juostos, vietos sukantiems į kairę. Miesto tvarkymo skyriuje mums buvo atsakyta, kad mašinų mažės, nes benzinas brangs: „Todėl jokių platinimų nereikia, ir jūs mums nekvaršinkite galvos”, – prisiminė architektas tuometinių miesto valdininkų požiūrį į transporto ateitį.
Pasak jo, šiandien vyksta kažkas panašaus. Skirtumas tik tas, kad žadama: „Kada nors padarysime”.
„Tai valdžios žemažiūriškumas. Miestas – per daug sudėtingas mechanizmas, kad jame būtų galima tvarkytis kaip savo kolektyviniame sode. Mintis, jog ateityje bėda kaip nors išsispręs, kas nors iš dangaus nukris – neveiksni”, – rėžė E.Andrijauskas.
Diskusija – per ilga
Per dešimtmetį valdžios požiūris nepasikeitė.
Lygiai kaip ir senojoje miesto dalyje, taip ir pietiniuose kvartaluose naujos mašinų stovėjimo vietos dygsta tik popieriuose.
E.Andrijauskas priminė, kad pernai buvo suplanuota gyvenamoji teritorija tarp Baltijos ir Taikos prospekto ir tarp Šilutės plento bei Debreceno gatvės, kur numatyta įrengti naujų stovėjimo vietų automobiliams.
Dokumentas nerealizuojamas, tačiau jau parengtas kito kvartalo detalusis planas prie Jūrininkų prospekto ir Vingio gatvės, kur taip pat numatyta naujų vietų automobiliams.
Meras Rimantas Taraškevičius pripažino, kad savivaldybėje diskusija dėl automobilių stovėjimo vietų užsitęsė per ilgai.
„Reikės peržiūrėti uostamiesčio transporto politiką ir imtis konkrečių žygių aikštelėms įrengti”, – teigė Klaipėdos vadovas.
Tačiau jis sakė, kad mieste yra svarbesnių dalykų nei mašinų aikštelės.
„Melnragėje, Tauralaukyje, Rimkuose ir dar kai kur mieste yra neasfaltuotų gatvių. Mašinos dulka žvyrkeliais”, – priminė R.Taraškevičius.
Prabanga – po žeme
Meras nesutiko, kad Klaipėdos savivaldybė gali įrengti požemines aikšteles.
„Vilniuje – kas kita. Gedimino prospekto aikštelei po žeme prie Vyriausybės atsirado ir valstybės investicijų, ir Automobilių kelių direkcijos pinigų. Ten vieta mašinai statyti kainavo 96 tūkstančius litų”, – sakė meras.
Jo teigimu, po Klaipėdos M.Mažvydo alėja reikėtų pakeisti visas komunikacijas, tvirtinti visų alėjos namų pamatus. Tai gali kainuoti dar brangiau nei sostinėje.
Mašinų aikštelė po M.Mažvydo alėja, pasak E.Andrijausko, kainuotų 25 mln. litų.
Joje numatyta apie 260 vietų mašinoms statyti. Vienai vietai, kaip ir sostinės Gedimino prospekte, reikėtų apie 96 tūkst. litų.
„Į remontuojamą M.Mažvydo alėjos dangą sukiš 6,5 milijono litų. Jei nuspręs rengti požeminę mašinų aikštelę, teks viską išardyti”, – tvirtino architektas E.Andrijauskas.
Vakarinė alėjos dalis jau tvarkoma verslininkų. Čia išdygs gyvenamieji ir komerciniai pastatai.
„Čia – ne „Lego” konstruktorius: „mes gražiai nuimsime ir atgal sudėsime”. Taip galima pasakoti vaikų darželyje. Išmesime 6,5 milijono litų ir viskas”, – prieštaravo architektas.
Jis įsitikinęs, kad miesto valdžiai trūksta politinės valios.
Drausminamoji priemonė
Nuo kitų metų liepos senamiestyje ir naujamiestyje už mašinų stovėjimą teks mokėti. Tačiau naujų automobilių stovėjimo aikštelių greitai neatsiras.
Ketinama apmokestinti teritoriją, kurią riboja Sausio 15-osios, Pilies, Naujosios Uosto, J.Janonio, S.Dariaus ir S.Girėno, Priestočio, Mokyklos, Tilžės gatvės.
„Tai bus drausminamoji priemonė vairuotojams. Jie pagalvos, ar verta palikti visai dienai automobilį mokamoje vietoje ir tvarkyti asmeninius reikalus”, – sakė meras.
Rugpjūčio viduryje bus skelbiamas konkursas parinkti rangovą, kuris sudarys schemą stovos skaitikliams išdėstyti. Iki metų pabaigos užduotis turi būti atlikta.
Kitąmet vyks konkursas stovos skaitikliams pirkti ir statyti.
Viešosios įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas” direktorius Gintaras Neniškis sakė, kad senamiestyje sunku įrengti stacionarius elektra maitinamus stovos skaitiklius – ne visur bus galima kasti tranšėjas.
Anot direktoriaus, tik rekonstruojant Turgaus gatvę buvo įrengti tinklai stovos skaitikliams.
Kitose senamiesčio vietose teks įrengti skaitiklius su akumuliatoriais arba saulės baterijomis.
Pinigai, surinkti už automobilių stovėjimą, bus skirti stovos skaitiklių eksploatavimo kaštams dengti, naujoms aikštelėms įrengti ir viešojo transporto plėtrai.
Stovėti mašinai miesto centre kainuos nuo 1 iki 3 litų už valandą. Centras bus suskirstytas į tris zonas, kiekvienoje zonoje – skirtingas mokestis.