Pasiėmusius ilgalaikes būsto paskolas pastaruoju metu trikdo ne tik didėjančios palūkanos, bet ir žymiai išaugęs skirtumas tarp palūkanų normų litais ir eurais.
Finansų teorija teigia, kad paskolas reikia imti ta valiuta, kuria uždirbamos pajamos, tačiau šiuo metu pasiskolinę litais turėtų paskaičiuoti, ar neverta pasikeisti valiutą ir su banku atsiskaitinėti eurais.
Vieningos nuomonės, ar skirtumas tarp eurais ir litais paimtų paskolų bazinių palūkanų išliks ir toliau, nėra. Visgi įvertinus sutarčių sąlygų keitimo ir kitų formalumų kaštus, didesnes paskolas litais pasiėmę gyventojai, dabar pasikeitę valiutą į eurus, naudą gali pajusti jau po metų ar net greičiau.
Paaugo 14 kartų
Pasak banko „Dnb NORD” vyresniosios analitikės Jekaterinos Rojakos, per pastarąjį pusmetį skirtumas tarp bazinių litais paimtų paskolų palūkanų normų (VILIBOR) ir bazinių eurais paimtų paskolų palūkanų normų (EURIBOR) paaugo beveik 14 kartų. Pavyzdžiui, šių metų vasario pradžioje skirtumas tarp 3 mėnesių VILIBOR ir EURIBOR buvo vos 0,055 proc., o šiomis dienomis siekia net 0,77 proc. VILIBOR šiuo metu yra didžiausia nuo pat 2002 metų vasario.
„Dabartinį VILIBOR ir EURIBOR skirtumų šuolį didžiąja dalimi nulėmė situacija Latvijoje – ekspertai pradėjo abejoti šios šalies augimo tvarumu ir valiutos stabilumu – pernelyg greitai auga ūkis padidėjusio vartojimo sąskaita. Tačiau Lietuvoje perkaitimo grėsmė yra kur kas mažesnė, ir priežasčių, kodėl VILIBOR ilgainiui turėtų dar labiau atitolti nuo euro zonos lygio, atrasti sunku. Greičiau atotrūkis pradės mažėti”, – mano J. Rojaka.
SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, skirtumas tarp tarpbankinių palūkanų normų padidėjo, kai atsirado neužtikrintumas dėl Lietuvos priėmimo į eurozoną.
„Ir anksčiau, kol nebuvo žinoma preliminari euro įsivedimo data, tarpbankinių palūkanų skirtumas buvo panašus. Ir buvo litų nenaudai. Taigi tikėtina, kad skirtumas ir toliau išliks”, – mano J. Varanauskienė.
Kiek kainuoja?
„Sunku vienareikšmiškai prognozuoti palūkanų normos keitimąsi, tačiau dauguma ekspertų sutaria, kad EURIBOR palūkanų normų, kurias diktuoja Europos centrinis bankas, kilimas jau arti pabaigos. Taigi tiems, kas turi paskolas litais, keisti palūkanas iš kintamųjų į pastoviąsias nėra naudinga. Tačiau pasikeitus paskolos valiutą į eurus, galima šiek tiek sutaupyti”, – teigia J. Rojaka.
Anot jos, pakeisti paskolos sutarties sąlygas prašo maždaug kas penktas klientas. Tačiau nusprendę tai padaryti neturėtų pamiršti, kad teks sumokėti už lakšto bei sutarties sąlygų pakeitimą (kartu – apie 250 litų) bei sutarties įforminimą notarų biure (šios išlaidos priklauso nuo paskolos dydžio ir gali varijuoti nuo 0,2-0,4 proc.).
„Kadangi darbo užmokestis gaunamas nacionaline valiuta, prie šių išlaidų reikėtų priskaičiuoti valiutos konvertavimo kaštus, kurie bus patiriami kas mėnesį. Jie įvairiuose bankuose gali šiek tiek svyruoti. Pigiausias variantas – negrynųjų pinigų keitimas darbo dienos metu. Sumai iki 10 000 litų mūsų bankas siūlo pirkti eurus po 3,4613 lito. Kiti bankai siūlo taip pat panašius kursus”, – aiškino J. Rojaka.
Pasak J. Varanauskienės, SEB Vilniaus banke eurų negrynaisiais pinigais galima nusipirkti už 3,4614 lito.
Skolinasi eurais
Šių metų gegužę bankai eurais suteikė 2,3 karto didesnę būsto kreditų sumą nei balandį. Litais suteiktų būsto paskolų suma sumažėjo penktadaliu. Lietuvos banko duomenimis, gegužę eurais suteiktų naujų būsto paskolų vertė siekė 539,3 mln. litų.
„Dnb NORD” vyresnioji analitikė Jakaterina Rojaka
Klaipėdos regione vidutinis išduodamų būsto paskolų dydis šiuo metu siekia 166 tūkst. litų, vidutinė trukmė – 27 metai. Pasirenkant tokio dydžio paskolos anuiteto mokėjimo modelį (kai kiekvieną mėnesį yra mokama pastovi suma), imant paskolą eurais galima sutaupyti kas mėnesį apie šimtą litų (beveik 10 proc. nuo bankui mokamos sumos).
Jei tokio dydžio paskola buvo imta kintančiomis palūkanomis, keisti sutarties sąlygas būtų naudinga, jei panašus į dabartinį atotrūkis tarp EURIBOR ir VILIBOR išsilaikytų bent pusantrų metų. Tuomet išlaidos sutarties keitimui būtų visiškai kompensuojama mažesnėmis įmokomis. Esant dvigubai didesnei paskolai, skolininkai pajustų naudą jau po metų.
Tačiau, jei paskolos dydis būtų perpus mažesnis (apie 83 tūkst. litų), atsipirkimo laikotarpis būtų labai panašus į visos paskolos trukmę. Kadangi tikėtina, kad jau po kelerių metų skirtumas tarp paskolų eurais ir litais žymiai sumažės, keisti sąlygas gali būti net nuostolinga.