Šiandien 755-ąjį gimtadienį švenčiančiai Klaipėdai – „Vakarų ekspreso” skaitytojų dovana. Tūkstančiai miestiečių ir kitų laikraščio interneto svetainės lankytojų tris savaites siūlė bei rinko septynis uostamiesčio stebuklus.
Miestas vertas tokių stebuklų, kokius mes matome. Iki vakar vakaro „Vakarų ekspresas” sulaukė per 3 200 balsų, atiduotų už vieną ar kitą objektą, kuriame miestiečiai įžvelgė stebuklus.
Patys žmonės turėjo galimybę siūlyti kandidatus į stebuklų sąrašą. Matyt, ko nepasiūlė – tame jokio stebuklo nematė.
Pačiu didžiausiu stebuklu jie pripažino miesto simboliu vadinamą burlaivį „Meridianas” – jis gavo 502 internautų balsus. Kitas vietas, skaitytojų ir internautų nuomone, verti užimti buvo gal tiek mažiau simboliški Klaipėdos objektai.
Dar konkurso pradžioje sakėme, kad į kandidatų sąrašą buvo galima siūlyti ne tik tokius rimtus objektus, kaip „Meridianas” ar Jūrų muziejus, tačiau ir miesto žaizdas – tam tikra prasme jos, užmirštos valdžios, irgi yra stebuklai.
Vienas internautas teisingai pastebėjo: „Pabandykit pastovėt valandą eilėje prie Jakų kelio ar pasikratyt Rimkų keliuku. O tada pajusit visą šitų stebuklų žavesį!” Tad ir tokios vietos, kai kurių žmonių nepasitenkinimui, pretendavo į stebuklų vardą.
Gaila, kad tik vakar „Vakarų ekspresas” sulaukė kone dešimties vienos moters pasiūlymų – ir senųjų Tabako bei Saldainių fabrikų, ir Kristaus Karaliaus bažnyčios, ir sandėlių šalia senosios perkėlos, ir atrestauruotų sandėlių prie Dramos teatro, ir Laikrodžių muziejaus bei nemažai kitų.
Deja, per vėlai – konkursas baigėsi, ir šie objektai nebuvo įtraukti į sąrašą, tad ir nesulaukė žmonių balsų.
Tačiau juk Klaipėda gyvuoja toliau – čia atsiras dar ne vienas statinys, paminklas ar kitoks objektas, vertas stebuklo vardo. Taigi, šioje istorijoje, kaip ir miesto gyvenime, taškas nededamas…
„Norėčiau, kad stebuklus kurtų visi”
Istorijos palikimas, meno kūriniai, gamtos unikalumas – kiekvienas klaipėdietis objektus, vertus mūsų miesto stebuklų vardo, mato skirtingus, neretai – ir per savo profesijos prizmę.
Pasiteiravome, su kuo mūsų miesto vardas asocijuojasi žinomiems uostamiesčio valdžios bei meno žmonėms, kokie objektai labiausiai verti pagarbos bei susižavėjimo.
Architektas Edmundas Andrijauskas
Pats žodis stebuklai man skamba keistai. Vis dėlto yra keli dalykai, kurie Klaipėdoje man atrodo verti pagarbos ir susižavėjimo.
Pirmasis – pats miesto įkūrimas ant pelkių, šalia priešiškų žemaičių ir kuršių. Antrasis – tai, kad žmonės savo rankomis pasodino mišką. Visas Girulių miškas, dėl kurio šiaurinė miesto dalis dabar yra tokia žavi, XIX amžiuje buvo pasodintas rankomis.
Trečiasis susižavėjimo vertas dalykas gamtiniu požiūriu yra Kuršių nerija kartu su Smiltyne ir pasodintais miškais.
Architektūros objektų nevertinčiau ypač aukštai, nebent tik patį senamiestį kaip tokį, galbūt įtvirtinimų sistemą, piliavietę. Klaipėda buvo provincijos miestelis, provincijos ir pastatai.
Skulptorius Arūnas Sakalauskas
Kiekvienam savi marškiniai arčiau kūno. Mano nuomone, Klaipėdos stebuklai turėtų būti meno kūriniai – jie sukuria miesto unikalumą ir gali jį reprezentuoti. Tai galėtų būti ir „Meridianas”, ir senamiesčio katinas – ne stebuklai, bet originalūs darbai, puošiantys Klaipėdą.
Klaipėdą tik puošia ne tik katinas, bet ir kitos skulptūros, nors pasaulyje yra ir peliukų, ir šunų įvairiausių. Ir mano „Arka” galbūt galėtų pretenduoti į šį sąrašą, bet čia turėčiau būti kuklus.
Vienas iš unikalesnių objektų – Lietuvos jūrų muziejus. Be abejo, ir piliavietė, bet tų pilių yra įvairių įvairiausių, apgriuvusių ir atstatytų. Žinoma, turėdami savo pilį, ja didžiuojamės.
Grafikas Algis Kliševičius
Nežinau, ar tai stebuklai, bet, mano nuomone, tai galėtų būti:
Taravos Anikė – dėl savo romantiškos istorijos.
Centrinis paštas – ir dėl savo interjero, ir dėl fasado. Panašu, kad išlikęs vienintelis toks.
Biržos tiltas – dėl savo charakteristikų, dėl to, kad kilnojamas.
Klaipėdos pilis ir Lietuvos jūrų muziejus – atraktyvus, išskirtinis dalykas.
Senamiesčio katinas – dėl to, kad daug kartų sugrįžta.
Vardijau kultūros objektus. Pasaulyje irgi tuo pačiu principu vertinama. O koks stebuklas, jei jis dingsta per dieną? O gal ir galėtų stebuklas būti ir tai, kas vyksta trumpai? Kai atvažiavau į Klaipėdą, mane žavėjo debesys, ypač rudenį. Kitur tokių debesų nepamatysi – tiek daug, ir tokių spalvų.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys
Stebuklų vardas mane truputį šokiruoja, nes šis terminas Klaipėdos architektūrai nelabai tiktų. Stebuklai – neįtikėtini intelektiniai žygdarbiai, o čia pavadinčiau iškiliausiais ir įdomiausiais Klaipėdos objektais. Be abejo, žiūriu iš savo profesijos prizmės. Ir pasaulio stebuklų absoliuti dauguma yra istorijos objektai.
1. Klaipėdos masteliu prie unikalių skirčiau Teatro aikštę, bet ne vien dėl Taravos Anikės – visą aikštę su pačiu teatro pastatu, netaisyklinga forma.
2. Centrinis paštas su karilionu. Tai tipinis pastatas, tačiau pašto unikalumą galima argumentuoti tuo, kad tokių nėra likę. Turiu omenyje ne tik jo architektūrą, bet ir lubų tapybą. Kariliono atsiradimas pašte – taip pat ženklus dalykas.
3. Manyčiau, sąraše turėtų būti fachverko ansambliai ar vienas, esantis Daržų gatvėje, kur įsikūrusi Lietuvos architektų sąjunga, Kultūrų komunikacijų centras. Europos masteliu fachverkas nėra stebuklas, bet Klaipėdoje – labai aiškus identiteto ženklas.
4. Į sąrašą norėčiau įtraukti ir Lietuvos jūrų muziejų, tačiau ne tik kaip muziejų, bet ir kaip fortifikacijos įrenginį su savo istorija. Dviguba funkcija – kultūrinė ir architektūrinė – tik didina vertę.
5. Skulptūrų parkas. Turime visą XX amžiaus 8-9 dešimtmečio skulptūros istoriją. Per 100 skulptūrų sukaupti vienoje vietoje – iš to galima matyti skulptūros tendencijas – yra retas dalykas.
6. Įdėkime į šį sąrašą jugendo stiliaus architektūrą. Du iškiliausi objektai būtų senoji skerdykla, ir pastatas Liepų gatvėje 10, kur įsikūręs bankas. Jugendo stilius rodo miesto ekonominį pakilimą. XX amžiaus pradžioje tokio stiliaus pastatus statė tik patys turtingiausi žmonės. Šie pastatai pasižymi minties šviežumu.
7. Išskirčiau Klaipėdos piliavietę. Turiu galvoje tai, kad ji dar nėra pažinta iki galo. Po kiemu, kuriuo vaikštome, yra unikalios XIV amžiaus gatvės, amatininkų dirbtuvės. Tai labai vertinga kultūrinė ir archeologinė medžiaga. Jei ateityje su piliaviete bus elgiamasi ypač pagarbiai, ji turėtų tapti pats svarbiausias Klaipėdos stebuklas.
Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius
Pats didžiausias pranašumas ir stebuklas yra sukurtas gamtos. Mes gyvename prie Baltijos jūros, turime Kuršių neriją ir labai puikias Klaipėdos apylinkes, kur žmonės gali gerai leisti laiką. O tam reikia sukurti dar ir kitus stebuklus – savo rankomis.
Klaipėdiečiai yra darbštūs žmonės ir moka kurti stebuklus, galime pasidžiaugti daugeliu gerų darbų. Nelinkstu įvardyti to kaip stebuklų, tai tiesiog yra dalykai, kurie gyvenamąją aplinką padaro geresnę. Vienas iš tokių yra sukurtas senosios valdžios ir labai sudėtingomis sąlygomis – Lietuvos jūrų muziejus ir akvariumas bei delfinariumas.
Yra ir tokių stebuklų, kurių mieste nenorėčiau matyti, t. y. tokių, kaip buvęs „Baltijos” kino teatras, beje, priklausantis ne klaipėdiečiams. Taip pat – šalia esanti duobė, kurios vietoje galėtų būti nedidelis gražus objektas, kuriuo būtų galima gėrėtis. Vadinamasis vaiduoklių draustinis – buvęs dujų fabrikas, taip pat ir buvusi spirito darykla, irgi yra stebuklai, tačiau jie – su minuso ženklu.
Prie gerųjų stebuklų dar paminėčiau privačią iniciatyvą, kurios dėka atsirado mažas senamiesčio stebuklėlis – pasažas. Bet kuris, čia įėjęs, išeina su gera nuotaika. Norėčiau, kad taip mąstytų visi, ir kurtų stebuklus.