Tirdami Lietuvos pareigūnų nužudymą Medininkuose prie sienos su Baltarusija prieš 16 metų, Lietuvos prokurorai teigia susidūrę su Rusijos vengimu ir nenoru persekioti nužudymo organizatorius ir vykdytojus.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Rolandas Stankevičius, kurio žinioje yra šis tyrimas, sako, kad Medininkų byla išsiskiria neįprastai ilgu ikiteisminiu tyrimu – net ir didžiausios kontrabandos ar prekybos narkotikais bylos teismą pasiekia greičiau.
„Neįprasti ir Rusijos teisėsaugininkų veiksmai – nors pats esu vykdęs Lietuvoje užsienio šalių piliečių baudžiamąjį persekiojimą, yra tekę bendrauti su daugelio šalių, įskaitant posovietines, teisėsaugininkais, tačiau tokio vengimo ir nenoro persekioti nužudymo vykdytojų ir organizatorių kaip Medininkų byloje neteko patirti”, – prokuratūros pranešime spaudai cituojamas prokuroras.
Vienas žiauriausių Lietuvoje įvykdytų nusikaltimų – Medininkų muitinės posto darbuotojų nužudymas – Generalinėje prokuratūroje tiriamas 16 metus.
Viliamasi, kad įtariamiesiems kada nors vis dėlto teks stoti prieš teismą ir nepavyks išvengti senaties termino, nes senaties skaičiavimas, kai įtariamieji yra pasislėpę nuo ikiteisminio tyrimo, sustoja.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pirmieji 7 nepriklausomos Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnai nužudyti, dar vienas gyvas likęs Tomas Šernas buvo sunkiai sužalotas dėl tarnybos pareigų vykdymo. 1991-ųjų liepos 31-osios rytą tarnybą ėję vyrai žuvo nuo „Kalašnikovo” automatų šūvių į galvas.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys prokurorams leidžia įtarti, kad šį nusikaltimą padarė buvusios Sovietų Sąjungos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) smogikai iš Rygos, kurie liepos 30-ąją lankėsi Vilniaus OMON bazėje. Kita į Vilnių atvykusių Rygos OMON milicininkų grupė tą pačią naktį susprogdino sprogmenis prie buvusios sovietų sąjungos 42-osios divizijos štabo pastato L.Sapiegos gatvėje.
Tyrimo metu surasta didesnė dalis iš nužudytųjų pagrobtų ginklų.
Nusikaltimo Medininkų pasienio poste tyrimą apsunkina tai, kad įtariamieji ir didelė dalis svarbių liudytojų gyvena Rusijoje.
Vadovaudamiesi Europos konvencija dėl tarpusavio pagalbos baudžiamosiose bylose bei Lietuvos ir Rusijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose Generalinės prokuratūros prokurorai ne vieną kartą kreipėsi į Rusijos generalinę prokuratūrą dėl šių asmenų apklausos, kitų procesinių veiksmų atlikimo. Tačiau tik keli teisinės pagalbos prašymai buvo įvykdyti tinkamai.
„Į didesnę dalį kitų bylai itin svarbių teisinės pagalbos prašymų gavome tik formalius paaiškinimus. Pavyzdžiui, užduodame 10 klausimų, iš Rusijos gauname raštą tik į du ir tas atsakymas toks, kad apie tai nieko pranešti negalime”, – sako prokuroras R.Stankevičius.
Pasak prokuroro, šiuo metu negauta jokių atsakymų iš Rusijos teisėsaugos pareigūnų į 8 teisinės pagalbos prašymus. Tyrėjai toliau ieško ginklų, kuriais buvo nužudyti pareigūnai, renka kitus tyrimui reikšmingus duomenis.
Prokuroro vertinimu, jeigu buvę aukšti buvusios sovietų sąjungos pareigūnai būtų atiduoti Lietuvai, pačiai Rusijai veikiausiai tai reikštų tarptautinį pralaimėjimą pasauliniame galių ir įtakų žaidime.
„Be to, vyraujant atitinkamoms ideologinėms nuostatoms, kuriomis gyvena šiandieninė Rusija, tokia valstybė savo piliečiams atrodytų silpna, ji, manau, būtų traktuojama kaip jų išdavikė. Šios mano mintys nereiškia, kad mes nuleidžiame rankas, tiesiog realiai vertiname savo galimybes. Man atrodo, kad tai, kas šioje byloje pasiekta šiandien, yra tiek prokurorų, tiek mūsų šalies sėkmė”, – sako R.Stankevičius.
Manoma, kad Medininkuose septyni pareigūnai buvo nužudyti siekiant sukelti sumaištį neseniai nepriklausomybę paskelbusios valstybės muitinėje. Tuo metu OMON milicininkai dažnai užpuldinėjo postus ir mušdavo jose dirbusius pareigūnus.
Tuo metu Lietuva neveikė agresyviai, neprovokavo konfliktų, nedavė analogiško atsako, politinės aplinkybės reikalavo elgtis taikiai.
Taip pat turima duomenų, kad Medininkų postas kraupiam nusikaltimui pasirinktas turint asmeninio keršto motyvų.
Pasak prokuroro R.Stankevičiaus, kita versija, kurios patikrinti veikiausiai Lietuvai nepavyks, yra politinė. Tų metų rugpjūtį Rusijoje turėjo lankytis tuometinis JAV prezidentas Georgas Bushas ( Džordžas Bušas).
Rugpjūčio 22-ąją Maskvoje buvo organizuojamas karinis pučas.
„Kas nuginčys, kad tokiu būdu reakcinės jėgos nebandė imituoti neramumus buvusios SSRS teritorijoje ir kaltinti „perestroikos” vadovus negebėjimu kontroliuoti situaciją?”, – sako R.Stankevičius.
Prezidentas Valdas Adamkus, antradienį minint tragedijos metines, sakė tikintis, kad prieš 16 metų surengtų Medininkų žudynių kaltininkai ir vykdytojai sulauks atpildo dienos.
1991 metų liepos 31-osios rytą iki šiol nestoję prieš teismą žudikai šūviais į pakaušį nužudė muitininkus Antaną Musteikį ir Stanislovą Orlavičių, „Aro” pareigūnus Algimantą Juozaką ir Mindaugą Balavaką, kelių policijos darbuotojus Juozą Janonį ir Algirdą Kazlauską.
Rugpjūčio 2 dieną ligoninėje mirė sunkiai sužeistas policininkas Ričardas Rabavičius. Gyvas liko tik sunkiai sužeistas muitininkas T.Šernas.
„Tiesą sakant, kad tokia tragedija pasikartotų NATO saugojamoje Europos Sąjungos valstybėje, kitoje demokratinio pasaulio šalyje, t. y kad diversinė karinės struktūros grupė atvyktų į suverenios šalies muitinės postą ir iššaudytų jos pareigūnus – neįsivaizduoju. Šiandien politinės aplinkybės kitos, tad ir analogiškas nusikaltimas negalimas, o ir į bandymus Lietuvos reakcija, manau, būtų kitokia”, – mano prokuroras R.Stankevičius.