Priekaištas, kad valdžia nusigręžė nuo brangių Lietuvos žmonių, anksčiau bent kairiuosius priversdavo parausti.
Atsinaujinę kairieji neberausta. Anksčiau jie bent žodžiais būdavo už paprastą žmogų, dabar viešai stoja už esamus ir būsimus finansinius rėmėjus bei kitus galinguosius. Štai susidūrė dujų ir šilumos vartotojų, brangių Lietuvos žmonių, ir Rusijos dujų tiekėjo interesai.
Kieno pusėn stoja Socialdemokratų partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas? Nuosekliai remia koncerną „Gazprom” ir „Dujotekaną” bei jų siekį ištraukti iš Lietuvos žmonių kišenių apie 100 mln. litų per metus. Už mūsų valstybės, o ne koncerno „Gazprom”, kainų reguliavimą pasisakęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas profesorius Vidmantas Jankauskas iškart premjero siūlymu prezidento Valdo Adamkaus keičiamas G.Kirkilo teniso partneriu. Kad prezidentas neturi tvirtos nuomonės, nieko nebestebina, tačiau ar teko kam girdėti Tėvynės sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus poziciją?
Praeitą savaitę žiniasklaida paskelbė, kad kriminalinis pasaulis perėmė vienos didžiausių Pietų Lietuvoje akcinės bendrovės „Alytaus tekstilė” valdymą ir pradėjo masiškai atleisti darbuotojus, dar neatleistiems jiems nemokami atlyginimai (šiuo metu dirba apie 1300 žmonių) bei, profesinių sąjungų tvirtinimu, vežti iš gamyklos įrenginius (dėl to Alytaus rajono apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą).
Užuot ėmęsi skubių veiksmų spręsti socialinę krizę (Alytaus miesto mero Česlovo Daugėlos teigimu, savivaldybę užplūdo medvilnės bendrovės darbuotojai, kurie kartais neturi lėšų ne tik vaistams, bet ir maistui), socialdemokratai ir konservatoriai sutartinai žiniasklaidai pagrasino teismais už tokios informacijos atskleidimą, nes, matai, paminėti jų partijoms priklausančių provincijos politikų galimi nederami verslo ir kitokie ryšiai su kriminaliniu pasauliu.
Alytaus miesto vadovo teigimu, šis bankrotas palies apie 25 tūkst. regiono gyventojų. Darbuotojams ieškant užtarimo žodžio pas prezidentą V.Adamkų, patarėjai telefonu paaiškino jų nevarginti, nes alytiškių skundas jau persiųstas socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei, ir tiek žinių.
Socialdemokratė ministrė taip pat per daug rimta ponia, kad susitiktų su varganais bėdos ištiktais dzūkais, tad skundą persiuntė į jai pavaldžią Darbo inspekciją, kurios vadovai atostogauja, o susitikęs skyriaus vedėjas paaiškino, kad mažai čia ką bepadarysi.
Tačiau geriausiai valdžios abejingumą atspindi ne tiek prezidento ir Vyriausybės narių abejingumas, nes jie gali apsieiti ir be to Alytaus rinkėjų balsų, tačiau šioje vienmandatėje apygardoje išrinkto Seimo nario socialdemokrato Juliaus Sabatausko tyla. Kaip viešai liudija „Alytaus tekstilės” profesinės sąjungos lyderiai, šis jiems Seime turintis atstovauti parlamentaras ne tik nė piršto nepajudino, tačiau netgi visais būdais vengia susitikimo su rimtų bėdų prislėgtais rinkėjais. Pamiršo J.Sabatauskas, kad Socialdemokratų partija net buvo išbraukusi jį iš rinkimų sąrašų ir agitavusi prieš, visai už kitą kandidatą, tad Seimo nariu bei vėliau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku jis tapo vien alytiškių dėka, kurie jį išrinko kaip savarankišką vienmandatininką.
Ciniška aukščiausių pareigūnų tyla lydi ir Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos sprendimą atimti dvejų metukų mergaitę iš ją rūpestingai auginančios lietuvės motinos, atskirti nuo jos broliuko ir išvežti į Vokietiją. Niekuo nepaaiškinama ir ministrei V.Blinkevičiūtei pavaldžios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pozicija ne tik pritarianti išsiuntimui, tačiau reiškianti viešą pasipiktinimą, kad mergaitės atplėšimas nuo motinos ir išsiuntimo iš Lietuvos procedūros taip ilgai užtruko, o nuo vokiečio tėvo pabėgusi lietuvė motina tarnybos vadinama „vaiko pagrobėja”.
Nuo pareigūnų antihumaniškumo negelbėja net Generalinės prokuratūros argumentai, kad vaiko interesas likti čia su savo motina. Nei prezidentas, nei Seimo pirmininkas, nei premjeras neišgirdo ir viešo Piliečių santalkos klausimo, „kodėl tokio Apeliacinio teismo sprendimo Lietuvos pilietė negali apskųsti Aukščiausiajam Teismui, nes Lietuvoje bylose dėl vaiko grąžinimo draudžiama kasacija. Kodėl žmogaus likimo klausimas mūsų valstybėje „nereikšmingas”? Kodėl Lietuvos valstybė, jos Apeliacinis teismas ir vaiko teises ginti turinčios vykdomosios valdžios institucijos negina Lietuvos pilietės ir jos mažametės dukters?”
Vokietijos reikalavimu lietuvė motina tapo vaiko grobike, o štai pulkininkas Giedrius Vasiliauskas, grįžęs iš misijos Afganistane, Lietuvos pasienyje buvo informuotas, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir jos Migracijos departamentas (direktorius Almantas Gavėnas) nusprendė, remdamiesi Rusijos Federacijos dokumentais, kad pastarasis nebėra Lietuvos pilietis. Gerai, kad iškart nedeportavo į Rusiją. Kaip kitaip, jei VRM valdininkams teisme tarptautinės teisės daktaras Dainius Žalimas tiek laiko praėjus dar turi aiškinti, ar Lietuva buvo okupuota ir ko verta Sovietų Sąjungos pilietybė.