Atlėpusių ausų klijuoti neverta

„Vasarą vaikai ruošia tėvus mokyklai, tad šie, pirkdami mokyklines priemones, turėtų pagalvoti ir apie tai, kaip vaikas ten jausis. Ypač turintis matomą trūkumą – atlėpusias ausis. Tai pataisoma per tiek laiko, kiek trunka viena pamoka”, – juokavo Raudonojo Kryžiaus ligoninės plastikos ir rekonstrukcijos skyriaus chirurgas Vytautas Jankūnas.

Išskirtinumas ar bėda?

Žmogaus ausis formuojasi iki sukanka šešeri, todėl ir korekcijos anksčiau daryti nevalia, o vėliau šią operaciją jau galima atlikti bet kurio amžiaus žmogui. Ir ne tik dėl to, kad atrodytum estetiškai, bet idant pradėjęs bręsti žmogus neįgytų kompleksų.

„Kartais vaikai, tėvų meiliai vadinami atlėpausiais, net nepasako, kad bendraamžiams šaipantis, jaučiasi nekaip, o paskui, žiūrėk, jie tampa drovūs ir užsidarę, net nenori eiti į mokyklą”, – sakė gydytojas.

Pašnekovas sutiko, jog atlėpusios ausys suaugusiam žmogui gal suteikia išskirtinumo, tačiau jautriai, besiformuojančiai asmenybei toks savitumas kelia psichologinį diskomfortą.

Mes visi esame asimetriški, ir ausys būna viena aukščiau, kita žemiau, jei jų forma ar kontūras ne toks, gali net nekristi į akis, o štai kai ausys atlėpusios, jas tenka slėpti. Į gydytojo kolegą dėl šios problemėlės kreipėsi dvidešimtmetis jaunuolis, kurio paausiai buvo žaizdoti. Pasirodo, jis kartais atlėpusias ausis prisiklijuodavo greito stingimo klijais… Jam teko palaukti keletą savaičių, kol žaizdos užgis.

Elfo ausis „pasilaiko” sau

Normalios ausys nuo kaukolės nutolusios yra iki pusantro centrimetro ar kiek daugiau. Įdomu tai, jog vadinamas „elfo” ar „velnio” ausis (susmailėjusios viršūnės) turi retas žmogus, bet paprastai jie dėl to nekompleksuoja ir nemėgina koreguoti ausies kontūro.

Kartais vaikutis gimsta prispausta arba atlenkta ausyte, ir tėveliai galvoja, kad dėl to jos liko atlėpusios. Chirurgas sako, kad tai netiesa: kūdikis gali gimt su visiškai puikiom ausytėm, bet vėliau šios formuodamosi lėpsta, lėpsta ir gali atlėpti net 90 laipsnių kampu nuo galvos paviršiaus. Nepadės, jei spausi kepurėle, tad geriau vaiko galvelės po ja neperkaitint.

Jeigu atlėpusios ausys dar ir didelės, mažinti jas nebūtina, nes vaikui augant, kūno proporcijos susitvarko. Be to, didelių ausų niekas labai ir nesigėdina.

Per operaciją – pašnekesiai

Ruošiamas planinei ausų korekcijos operacijai vaikas turi nesirgti, nekosėti ir pasidaryti kraujo tyrimus. Žinia, kiekviena operacija turi rizikos, tačiau gyvybei pavojaus ši tikrai nekelia.

„Geriausia vaiką operuoti vasarą, kai vaikas ikimokyklinio amžiaus, ir išdrąsėjęs. Pasak specialisto, 98 procentai pacientų operuojami, renkantis vietinę nejautrą, tuomet ir daktarams lengviau, jie visą laiką gali su skausmo nejaučiančiu mažyliu šnekučiuotis. Jeigu vaikas jautresnis, mamai leidžiama operacijos metu palaikyt jį už rankos. Chirurgui tekę daryt vos keletą operacijų su narkoze, itin jautraus vaiko tėvams jos paprašius. O tokių operacijų yra atlikęs šimtus – tiek pat mergaitėms, kiek ir berniukams.

Jam nepasitaikę tokių kazuistinių atvejų, kaip anafilaksinis šokas procedūros metu, be to, operacinėje vaiką stebi reanimologai, anesteziologai. Komplikacijų pasitaiko, kaip ir kiekvieno pjūvio metu – ausys supūliuoja arba kraujuoja. Nepaisant to, kad daktarai apsidraudžia, prieš operaciją skirdami antibiotikų ir naudoja vienkartinius sterilius ausies apklotus, nežinia kodėl tai nutinka. Bėda ta, kad supūliavus kartais deformuojasi suformuotas ausies kontūras, ir po pusmečio reikia operuoti dar kartą. Tačiau taip atsitinka retai.

Operacija trunka „po vieną pamoką” kiekvienai ausiai. Kartais – iki pusantros valandos. Tiesiog atidalinama ausies kremzlė nuo ją dengiančios odos – iš priekinio ir užpakalinio paviršiaus, tam tikrais dūriais įpjaunama, ir suformuojamas anatomiškai taisyklingas ausies kontūras. Jis pritvirtinamas keliais siūliukais, žaizda užsiuvama, uždedamas tvarstis. Po dviejų dienų jį perriša, o po 12-os dienų siūlus ištraukia. Ir dar mėnesį, vaikui gulantis, rekomenduojama dėti specialų tvarstį, kad ausytės miegant neatlėptų, nes tirpstančius siūliukus galima nutraukt. Jeigu vaikas neitin judrus ir išdykęs, jis gali eit leisti dieną ar į svečius eiti be tvarsčio, jei tik nekyla rizika, kad ten koks dėdė patemps už ausies.

Ištraukus siūlus, ant aguonos dydžio žaizdelių užsideda šašiukas, ir infekcijų neturėtų būti. Veidas netinsta, tik ausytės kurį laiką būna švelniai rožinės spalvos. Po operacijos praėjus keletui valandų, vaikas išleidžiamas iš ligoninės namo – kaip pakilęs nuo odontologo kėdės. Į vakarą ausytės gali paskaudėti, bet yra nuskausminamų vaistų. Padės ir ausyčių šaldymas.

Jei koreguoti – tai abi

Aysys, kaip sakėme, būna skirtingų formų – kuri siauresnė ar spuogelį turi. Operuojant laikomasi taisyklių ir… šiek tiek improvizuojama. Gydytojas patartų operuoti abi ausytes, net jeigu viena atrodo atlėpusi kur kas mažiau. Nes po operacijos būna, jog „gražioji” ausis jau atrodo „iššaukiamai”, skiriasi nuo koreguotosios. O tuomet – vėl stresas, vėl operacija ir papildomos išlaidos. Šiaip operacija kainuoja 1 200 litų. Koreguojami ir per daug atsikišę ausies speneliai ar kitos atskiros detalės