Daugelyje šalių įprasta restoranuose, kavinėse ir baruose palikti arbatpinigių – apie 10 procentų nuo sąskaitos dydžio.
Viešbučiuose arbatpinigiais pamaloninamos kambarinės ir bagažo nešikai. Arbatpinigiai visur laukiami. To nereikėtų vertinti tarsi lupikavimo. Tai yra pasaulinė kultūros dalis, kuri priimama kaip savaime suprantama.
Arbatpinigiai svetur
Japonijoje arba Skandinavijoje arbatpinigių davimas nėra įprastas reiškinys.
Tai netgi įžeistų barmeną ar padavėją. Anot jų, klientas palieka papildomų pinigų, nes mano, kad jų atlyginimas nėra pakankamas.
Kai kuriose šalyse aptarnavimo sferos darbuotojų atlyginimai iš tiesų yra maži. JAV padavėjai negalėtų pragyventi vien iš atlyginimo. Todėl šioje šalyje susiklostė tradicija palikti 20–30 procentų nuo išleistos sumos.
Dosniausi arbatpinigių davėjai yra amerikiečiai ir britai. Prancūzai ir italai pinigų padavėjams nepalieka.
Lietuvos tradicija
Lietuvoje arbatpinigių davimo tradicijos dar tik formuojasi.
Kiek pinigų palikti aptarnavusiam asmeniui – kiekvieno asmeninis reikalas.
Nuomonių taip pat yra įvairių. Vieni mano, kad nereikėtų palikti pinigų, nes darbuotojai gauna algą. Kitų nuomone, palikti arbatpinigių ar ne, galima nuspręsti pagal aptarnavimo kokybę. Dar kiti įsitikinę, kad išeiti nepalikus arbatpinigių yra tiesiog nemandagu. Kai kurie žmonės arbatpinigių palieka tik tada, kai dalis grąžos būna smulkiomis monetomis.
Lemia sezonas
Vasarą padavėjai gauna daugiau arbatpinigių nei žiemą. Karštuoju sezonu padidėja turistų srautai iš užsienio. Ypač tai pastebima kurortiniuose miesteliuose. Palangoje, J.Basanavičiaus gatvėje įsikūrusių kavinių padavėjai neslepia, kad saulėtomis dienomis susirenka apie 100 litų arbatpinigių.
Pakalbinti padavėjai teigė, kad arbatpinigius skiria pragyvenimui, o algą taupo. Padavėjai dažniausiai uždirba truputėlį daugiau nei minimumą, todėl daugelis kalbintų padavėjų tikino, kad jei nesusirinktų antros neoficialios algos, tokio darbo nedirbtų.
Išgėrę dosnesni
„Arbatpinigių kiekis skiriasi kavinėse, kur žmonės ateina tik papietauti ir baruose bei naktiniuose klubuose, kur įsismaginę klientai plačiau atveria piniginę”, – teigė padavėja Kristina.
Dieną, kai žmonės ateina tik papietauti, dažniausiai lieka vos iki 5 litų arbatpinigių. Atėję pasilinksminti pamalonina aptarnaujantį personalą dešimtimis ar net šimtais litų.
Bando spėti
Turintys patirtį padavėjai sakė, kad vien pasižiūrėję į klientą gali spėti, ar jis bus dosnus. Sprendžiama pagal žmogaus nuotaiką, amžių, numanomą socialinę padėtį.
Kartais įvaizdis būna ir klaidingas.
„Dažnai turtingi žmonės būna šykštesni už mažiau pasiturinčius”, – tikino vieno Klaipėdos viešbučio padavėja.
Žmonėms, kurie dirba aptarnavimo sferoje, arbatpinigiai yra darbo įvertinimas ir paskatinimas.
Noras gauti arbatpinigių įpareigoja aptarnavimo sferos darbuotojus savo pareigas atlikti kokybiškiau.
Deklaracijų nepasitaikė
Oficialiai arbatpinigiai taip pat turėtų būti apmokestinti.
Jeigu darbuotojas arbatpinigių neatiduoda darbdaviui, metams pasibaigus jis tuos pinigus turėtų deklaruoti ir sumokėti 27 procentų pajamų mokestį.
Tačiau Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai sakė, kad tokių deklaracijų dar nebuvo gauta.