Vanduo turi ypatingą savybę raminti žmogų. Todėl prie upių ir ežerų kyla prabangių namų gyvenvietės su parkais, kanalais ir krantinėmis. Grynas oras, gamtos garsai vietoje miesto triukšmo.
Tačiau labai brangi žemė, medžiagos, statybos. Neretai neįveikiama problema tampa gauti statybos leidimą. Kuo didesnis miestas, tuo brangiau jo centre kainuoja žemės sklypas.
Nekilnojamasis turtas greitai ima duoti pelną, todėl tiesiog kariaujama dėl „auksinių” sklypų. Tik retas „kovos veiksmų” dalyvis susimąsto, jog greta žemės dar yra ir vanduo. Juk labiau įprasta statyti ant žemės nei vandenyje.
Tuo tarpu pasaulyje pastatus statyti ant vandens taip pat įpras-ta, kaip ir sausumoje. Būstai Paryžiaus krantinėse (pavyzdžiui, pertvarkyta Pjero Rišaro barža), daugybė kavinių, viešbučių, įrengtų Amsterdamo plūduriuojančiose prieplaukose – įprasta tenykščio peizažo dalis. Plaukiojančių viešbučių ir restoranų jau seniai esama Rusijoje ir Ukrainoje, dideli plūduriuojantys namai statomi kaimyninėje Latvijoje.
Suprantama, kalbama ne apie sodų namelius, bet apie pastatus, kuriuose visus metus galima gyventi arba dirbti, apsirūpinus visais, 100 procentų ekologijai saugiais patogumais.
Pateiksiu kelis plaukiojančių objektų statybos pavyzdžius: olandiškas Iburgo rajono projektas netoli Amsterdamo – 8 namai jau pastatyti, planuojama statyti dar 500; jų kaina siekia nuo 180 iki 500 tūkst. dolerių. Šiemet parduoti pirmieji „Water-Villa” projekto namai po 2-2,5 tūkst. dolerių už kvadratinį metrą. Šios triaukštės vilos, kurias galima nuplukdyti į reikiamą vietą, statomos pagal naftos platformų principą, iš šešiakampių tuščiavidurių vamzdžių konstrukcijų. Namų plotas – 80-156 kv. m.
2010 metais planuojama pradėti statyti dar vieną miestą ant vandens – 12000 plaukiojančių namų Harlemermejerį prie Amsterdamo. Jame bus ne tik namų, bet ir restoranų, biurų, parduotuvių ant vandens. Statomi pontoniniai keliai, automobilių stovėjimo aikštelės, baseinai… Japonai netgi pastatė oro uosto nusileidimo ir pakilimo juostą. Žodžiu, ant vandens galima statyti viską. Kad tik to vandens būtų…
Oficialių šaltinių informacija: Lietuva turi šiuos vandenis:
1) Kuršių marias Lietuvos teritorijoje – 413 kv. km;
2) ežerų – 957, bendras plotas – 75390,6 ha;
3) tvenkinių – 478, bendras plotas – 21662 ha;
4) upių – 662, bendras ilgis – 15352,83 km.
Aišku, dėl teisinių, ekologinių, ekonominių ir kitų priežasčių ne visi šie vandens telkiniai tinka statyboms. Tačiau įsisavinus net 0,01 proc. akvatorijos, galima pastatyti dešimtis puikių poilsio ir darbo objektų.
Daug metų diskutuota, kur statyti vandens parką. Suprantama, ant vandens. Nereikia ieškoti ir statybos (tiksliau, surinkimo) vietos – netoli Nidos arba Juodkrantėje. Unikali Kuršių nerijos gamta nenukentės, statyba kainuos kur kas mažiau nei analogiška krante.
Teisinga, jog uždrausta statyti nerijoje. Nestatykite Nidos centre. Tačiau galima už 20-50 nuo Nidos krantinės pastatyti, tarkime, viešbutį. Plaukiojantys namai (pagal Vandens kodeksą) pasaulyje prilyginami mažiesiems laivams. O laivams taikomi Upių registro, Vidaus vandenų laivybos inspekcijos reikalavimai bei taisyklės. Taigi, kalbant juokais, plaukiojančiais namais galima priplaukti prie krantinių ir nuleisti inkarą tam skirtose vietose…
Kokių vandens statinių turime Lietuvoje? Kelis ne itin patogius plaukiojančius restoranus, rekonstruotus iš senų laivų, ir vieną medinę plaukiojančią V.Kniežos vilą Palangoje.
Plaukiojančios vilos pranašumas prieš sausumos vilas arba motorinius katerius – akivaizdus. Galima ilgai diskutuoti, bet mėgstantys ramų poilsį be triukšmo ir supimo, turintys visus patogumus ir didelius apartamentus žmonės savo draugus agituos ilsėtis ir gyventi ant vandens. Namą sausumoje pastatysite tik kartą, visada gėrėsitės tuo pačiu vaizdu pro langą, tikėsitės valdžios bei vietos gyventojų lojalumo. Plaukiojančio namo savininkui tai negresia. Bet kuriuo metu jis gali savo kilnojamą nekilnojamąjį turtą nuplukdyti į kitą vietą (iš anksto gavęs leidimą), prireikus minimaliomis sąnaudomis įrengti komunikacijas ir privažiavimo kelią. Beje, pastarasis tinka ir įprastam namui. Dar turėsite išsinuomoti kuklų kranto ruožą tilteliui ar krantinės pontonui, prie kuriuo švartuosite namą, įrengti.
Plaukiojantys namai turi mažiausiai 6 privalumus.
1. Visas plaukiojančio objekto charakteristikas ir dokumentus derina tik viena organizacija – Lietuvos upių registras, kai statant namą krante – 25.
2. Statybos vieta – namas statomas bet kur, o į stovėjimo vietą atitempiamas (arba juda pats, naudojamas pakabinamus variklius) – neteršiama aplinka, nėra šiukšlių, nereikia nerimauti dėl kaimynų.
3. Mobilumas – ne viskas priklauso nuo mūsų. Kruopščiai parinkta kavinės, pirties, biuro, sporto aikštelės vieta netikėtai atsiduria greta skubiai miestui prisireikusio sąvartyno ar naujos ilgalaikės statybvietės. Rezultatas – nebėra klientų. Plaukiojantis objektas visada gali pakeisti dislokacijos vietą, judėti išlaikydamas rinkos konjunktūrą.
4. Autonomiškumas – be abejonės, jo galima suteikti ir sausumos statybai. Bet nepamirškime, kad laivas skirtas „individualiam plaukiojimui”. Garsui nepralaidžiame triume dyzelinis generatorius visada jus aprūpins elektra. Degalų ir vandens atsargos nesutrikdys jūsų verslo, kai miesto tinkluose kils problemų. Be to, sava geriamo vandens, nuotekų valymo sistema, atskiri atliekų konteineriai (maisto, popieriaus, stiklo, plastiko, metalo).
5. Vaizdas pro langą – žmonėms svarbu, ką jie mato: bangas, įspūdingą peizažą ar… priešais esančios virtuvės langus. Reikia tik patikėti, kad upė – galingas energijos srautas, kuriame galima nuskandinti savo bėdas ir skausmus, mainais gaunant jėgos ir džiaugsmo.
6. Tendencija ir prestižas – pastarųjų metų gairės rodo, jog tokios rūšies būstas ir verslas ne tik sulaukia vis daugiau gerbėjų, bet ir tampa elito nuosavybe. Ar norite turėti prabangų namą Vilniaus centre su vaizdu į Nerį, kainuojantį kiek ir 3 kambarių butas? Prašom! Tik tai bus plaukiojantis namas ant pontonų. Nuo įprastų namų jis skirsis ne tik „pamatais”, bet ir jau minėtais privalumais.
O jeigu norėsite miesto centre įsteigti savo fitneso klubą, sporto aikštelę, kortus, 300-400 kv. m nuomos kaina sausumoje jums bus pražūtinga, statybos neįmanomos. Tačiau kur kas mažiau problemų ir išlaidų turėsite tokį objektą sumanę statyti ant vandens…
Dar viena informacija iš užsienio spaudos: Londono architektas Timas Painas, ieškodamas būdų sumažinti išlaidas mokesčiams, ėmė galvoti apie namą ant vandens. Savo išradimą, vadinamąjį „M-house”, įregistravęs kaip „karavaną” – judantį statinį, kurį sudaro ne daugiau kaip dvi dalys ir ne didesnio nei 18 x 6 m ploto, M.Painas padėjo savo pirkėjams nebemokėti nekilnojamojo turto mokesčio. Suprantama, jiems nebereikėjo pirkti ar nuomotis žemės, mokėti žemės mokesčio.
Statyba iš lengvesnių šiuolaikiškų medžiagų ilgai netruks (3-4 mėnesius), nepriklausys nuo orų. Nenaudojamos susitraukiančios, drėgmę sugeriančios ir ilgai džiūstančios medžiagos. Tai nebus laivas tiesiogine žodžio prasme, todėl, esant 3 metrų aukščio luboms, dizaineriai garantuoja puikų interjerą ir visišką komfortą.
Lieka tik su atitinkamomis valdžios struktūromis sudaryti ilgalaikę krantinės linijos nuomos sutartį arba gauti ilgo (trumpo) stovėjimo leidimą neįrengtoje vietoje. Ir galima mėgautis lietuviškos gamtos grožybėmis.