Sėkmė bandoma vis rečiau

Azartiški žmonės kasmet įsigyja vis mažiau loterijų bilietų ir vis dažniau pasirenka kitų rūšių lošimus.

Kaipėdiečiams sekasi

Loterijas organizuojančios bendrovės „Lotelita“ rinkodaros specialistė Sandra Skaržinskaitė teigė, kad populiariausia loterija Lietuvoje yra „Teleloto“. Šio žaidimo prizai ir didžiausi, ir dalinami dažniausiai. Iš viso šioje loterijoje jau laimėti aukso puodai, kurių bendra vertė 61 milijonas litų. Taip pat išdalinti 1548 didieji prizai nuo 50 tūkst. iki 200 tūkst. litų. „Teleloto“ organizatoriai jau išdalijo beveik 2 tūkst. automobilių. Per paskutinius 12 mėnesių Klaipėdoje laimėti 23 didieji prizai ir 9 automobiliai. Iš viso klaipėdiečiai yra išlošę penkis aukso puodus, 103 didžiųjų prizų, 130 automobilių.

Prizams – pusę sumos

Anot S.Skaržinskaitės, visų loterijų bilietų pardavimas kasmet sumažėja keliais procentais. Juos pamažu išstumia azartiniai lošimai. Loterijų aistruolius vilioja galimybė pasukti ruletę, laimę išbandyti prie kortų stalo, lošimo automato. 2006 metais visų Lietuvoje veikiančių lošimo namų apyvarta 7 kartus viršijo visų loterijas organizuojančių įmonių apyvartą.

Anot S.Skaržinskaitės, 2007 metais visų Lietuvos loterijų apyvarta bus 10 kartų mažesnė nei bendri kazino rodikliai.

Loterijų prizams skiriama tiek, kiek numatyta įstatyme, – 50 proc. nuo parduotų bilietų vertės. Loterijų oirganizatorių pelnas nėra didelis. Be prizų išmokėjimo, jiems tenka padengti gamybos ir prekybos išlaidas, mokėti milžiniškus apyvartos ir pelno mokesčius. Lošimų namų savininkai moka tik pelno mokestį. Tuo tarpu loterijų organizatoriams, vieninteliams šalyje, tenka mokėti ir apyvartos, ir pelno mokesčius. Apyvartos mokestis sudaro 13 procentų. Nenuostabu, kad loterijos pamažu užima vis mažesnę rinkos dalį.

„Darydamos mažesnę apyvartą nei azartininkai, loterijos mokesčių sumoka daugiau – 300-400 milijonus litų.“ – aiškino S.Skaržinskaitė.

Dažniau laimi analitikai

Lažybas organizuojančios bendrovės „Orakulas“ generalinis direktorius Andrius Ališauskas teigė, kad pastaruosius metus lažybų rinkoje yra sąstingis. 2006 ir 2007 metų visos Lietuvos legalios lažybų rinkos pirmo ketvirčio rezultatai labai panašūs. Per pirmus tris 2006 metų mėnesius skirtumas tarp surinktų pinigų ir išmokėtų laimėjimų buvo 3,16 mln. litų.

2007 pirmieji trys mėnesiai lažybas organizuojančioms įmonėms davė 3,18 mln litų pelno. Anot A.Ališausko, sąstingį lemia lažybų organizatoriams nepalankus teisinis reglamentavimas ir nelegalių lažybų organizatorių aktyvus veikimas rinkoje.

Bendrovės „Orakulas vadovas tvirtino, kad daugiausia lažinamasi dėl didžiųjų sporto įvykių – pasaulio, Europos futbolo, krepšinio čempionatų. Pagyvėjimą sukelia UEFA čempionų lygos rungtynės. Domimasi ir žemesniųjų Europos lygų krepšinio bei futbolo rungtynėmis.

Kiek mažesnio dėmesio susilaukia lažybos dėl teniso turnyrų baigties. A.Ališauskas teigė, kad vykstant kelioms svarbesnėms sporto rungtynėms „Orakulas“ per dieną sudaro per penkis tūkstančius lažybų. 20 procentų visų bendrovės sudaromų lažybų įvyksta Klaipėdoje.

„Tipiškas lažybų mėgėjas yra ne lošėjas patikintis savo sėkmę atsitiktinumui, o kruopštus analitikas ir sporto žinovas, neblogai išmanąs tikimybių teoriją“, – aiškino bendrovės vadovas.

Skirtingai nei loterijose ar totalizatoriuje, lažinantis gali pralaimėti ir dalyvis, ir bendrovė. Lažybininkams sekasi vis geriau. Jie vis rečiau pralaimi, dažniau laimi. Įprastinis lažybininkų laimikis nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių litų.

„Rezultatai priklauso nuo lažybininko nuovokumo ir sumos iš kurios buvo lažintasi“- konstatavo A. Ališauskas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.